tikrai puikiai ir protingai sudėliotas ,,ono"...deja - tai tikslių tiksliausias aprašymas...deja...norėtųsi, kad ,,ono" išnyktų kaip dinozaurai ...atšilus ekonominiam politiniam klimatui :)

Štai ir rimipimi kalba apie žmogaus pasaulį, tad noriu paklausti: ar šį pasaulį "turime ką tik užgimę?
Ar šį kūną jau galime vadinti skambiu "homo sapiens" vardu"? Juk ir Jūs su nuostaba klausiate:
"ar jis bent žino, kad gimė(o juk jis atsibuvęs) homo sapiens-u?" Mano supratimu gimė galimybė juo būti ir ši galimybė įkūnijama tik žmogiškoje visuomenėje, kokia toji visuomenė bebūtų, atskirtas nuo jos, jis ir liktų galimybė iki tam tikro laiko(čia laikas - išbūti metai), berods, po vienuolikos atskirties metų jokie bandymai šią galimybę įkūnyti - pradingsta, tai ir lieka tik kūnas, kuris nesiskiria nuo kitų gamtos kūnų(bejeir kiti kūnai "išmokinti" išlikti), bet ir įsigijęs šį didingą savo pasaulį, kuris ir išskiria iš visų kitų, kaip žmogų, protingą žmogų, gali staigiai prarasti: galvos traumos, galvos kraujotakos sutrikimo atveju, tapti vien kūnu be to įspūdingo žmpgiškojo anstato. Jei kūną pavadinsime žmogumi, o juk Jūs jį pavadinote "omo", nors jame palikę visi žmogiško kūno anstato atribūtai: skausmas, baimė, džiaugsmas ir kt., galbūt jie toli nuo išgrynintos bendrybės. Juk užgesusį žmogų vadiname lavonu, komoje kūnas be žmogiškumo pėdakų, be sąmonės, be atminties, kuri, mano supratimu, yra žmogaus alfa ir omega. Be subjektyvios žmogaus dalies - sąmonės, atminties, kalbos, tardami jog tai protingas žmogus, tada aš paklustu Jūsų nuomonei be išlygų, bet sutikdamas dar sykį pridursiu: tai tik individuali galimybė tapti žmogumi, o kaip žinome gabumai yra asmeniški, priklausomi nuo Dieviškos ar gamtškos kūrybos. Tad "žodis "viską", savo intensyvumu gali labai įvairuoti, gali tapti neperžiangiamu slenksčiu vienam, kitam nereikšinga detale. O medicinos studentei vertėtų pasiskaityti amerikos neuropsihologų(tiria neurono psihologiją) darbus. Ačiū už turiningą pokalbį, už sugaištą tam pokalbiui laiką. Nuoširdžiai - sėkmės ir ne mažiau - sveikatos.

Na vat: tą ir norėjau išsakyti: kad kiekvienas suprastume, kad pagalba prasideda nuo savęs.... Dabar liaudiškai: Juk jei kažkas nori tau ištiesti ranką na tarkim kai įkrenti į balą, ir ištraukti tai reiktų nesispardyti ir na kyštelti gelbėtojuj ranką irgi, o jei ranka baloj, tai bent jau pečius, ar paaukoti plaukų sruogą.... :)
Man patinka su jumis diskutuoti, aų jokiu būdu neperšu savo nuomonės: mano tokia, kito kitokia... Ką tik mano kabinete buvo medicinos studenčiukė, jau rašanti bakalaurą... Na aš jos klausiu :kas yra homo sapiens? O ji man - žmogus.... ir tarė : žmogus gimstame (taip manau ir aš) o toliau yra taip: galima progresuoti (tapti asmenybėm arba kitaip tariant - didžiais žmonėmis) ir galima regresuoti. Taigi (čia jau prasideda filosofija) Jei regresuojam, ar mes vis dar homo sapiens, ar jau vadinamės ono? Juk gimėm ne varliukais..... todėl ir sakau:žmonės yra labiausiai išsivysčiusios protingos prigimties biologinės būtybės fiziniu požiūriu.
Atsiprašau, jei Jūsų liūdesiui ir aš čia trimituoju.... Tikrai to nenoriu... Ir nuoširdžiai - jokiais būdais nenoriu... Dirbdama su neįgaliais vaikais, supratau kad jie - gal šimtą kartų už mane stipresni, o jų tėvai - gal du šimtus.... Jie gali būti neišpasakytai gabūs, jie gali tiek daug, tik truputį jiems reikia padėti. Tu ištiesi jiems ranką, jie ją laiko, o poto žiųrėk - jie tau ištiesia ranką.... :) Jie ne pilki, ne nematomi.... jie kitokie - tiesa, bet dėl to, nesispjaudo ugnimi ant visko pertekusių.... Jų pasaulis mažas, bet jame sutilptų gal du manieji pasauliai....
"Iš viršūnės iki šiukšlių dėžės ne toks ir didelis atstumas" - taip žinau... todėl ir sakau prieš kūrinį :"šiai dienai aš padariau viską...." na - kad nebūčiau šalia prie konteineriuko... bet niekada negalima išsižadėti kaip ten tiksliai skamba: ligos, tiurmos ir ubago lazdos...."?
P.s. Kai kalbėjausi su valkatom, neklausiau "Kodėl?", o paklausiu: "O ką tu darai, kad taip nebūtų? Kadangi atlikau tyrimą (20 apklaustųjų): žinot kas išaiškėjo: "pusės ats - "Ką jau čia bepadarysi?", o keturių atsakymai skambėjo panašiai: man gerai, renku viską, parduodu, dar prie bažnyčios, ar turguj , nevagiu gi.... Ir nenorom paklausiau: o ką perki? Visų ats vienodas... Ir aišku koks.... Ar galima jiems padėti? Nupirkti Žaltvykslės? Ar losjono rusiško po skutimosi "Ogurečnyj"? Maisto jie randa pikose dėžutėse ant ratukų su .... Mano teorinės žinios gal ir padėtų, bet praktinės....... - nuleidžiu galvą ir einu nuo scenos.... :)
štai tokia realybė šiai dienai....
Tikrai atsiprašau dar kartelį, kad nuliūdinau: man Jūsų nuomonė, svarbi, įdomi ir verčianti susimąstyti... Tačiau mudu abudu galime turėti ją skirtingą.... Kas gi būtų jei visi linkčiotume kaip gandrai? na tada gal būtumėm ne homo sapiensai tai tikrai, ir geriausiu atveju - agrolandšafto paukščiai, tik įsikuriantys žmonių kaimynystėje (na kaip baltieji gandrai)... O geras: būtume homo sapiensų kaimynai.....
Tad dėkoju už nuomonę ir galimybę padiskutuoti - nuoširdžiai.... ;)

Nesutikčiau ir su šiuo teiginiu: "žmonės yra labiausiai išsivysčiusios protingos prigimties biologinės būtybės""Fiziniu požiūriu". Tai ištarė ne kas Kitas, o pats - žmogus...Kažin, ar gimęs 'homo sapiens" ne žmogiškje aplinkoje taptų protu ir fizine galia "pats pačiausias", bet ir pati žmogiškoji bendrija pagimdiė ir Jūsų "ANO", o lytiškumas, belytiškumas vargu bau apsprendžia "proto" ir "fizinę" galią. Tiksliai čia Jūs; "socialinės atskirties", juk sociumas juos ir atskyrė, kaip žmogiškųjų ugdymo technologijų atliekas, o norai, norais ir palieka. Socialinės piramidės viršūneje esantieji ne mažaiau, galbūt daugiau trokšta ir tikisi pagalbos iš kitų. Juk gali būti ir kitokia nuomonė, nesutampanti su Jūsų. Iš viršūnės iki šiukšlių dėžės ne toks ir didelis atstumas. Juk Jūs klausiat: "ar jis bent jau žino, kad gimė homo sapiens-u?" Ir tai supratau kaip Jūsų teksto esminį klausimą. Kaip ten reklamoje: "Jei tu nesi informacinėje knygoje "Visa Lietuva" - tu jau NIEKAStele ekrane, žinių sąvade, o jie štai yra
ir spręsti apie jų gyvenimą vien iš (išviršinės)neaiškios lytinės orientacijos gana sunku. Juk jie - ANO -gali pasakyti tą patį apie brangiausioje mašinoje esantį "elitą", ar besisketeriojantį nepripažintą genijų. Ir bus teisūs, iš savo žiūrėjimo kampo į žmonių pasaulį. Už progresą mokame ne spalvotais vertės popieriukais, o krauju - gyvenimais. Nežinau, mane nuliūdino Jūsų tekstas, bet gerbiu Jūsų nuomonę, Jūsų veiklą ir kūrybą. Liūdna man, viena iš šio liūdnumo priežasčių, jog esu iš tų "socialinės atskirties" - invalidas, pasaulį matau visai kitu žvilgsniu, jau neskubančiu į ateitį, o besidžiaugiančiu kiekviena dovanota gyvenimo minute. Jūs teisi, niekas kitas nepadės, jeigu pats sa nepadėsi. Su šiuo teiginiu be išlygų sutinku.

Ražui: žmonės yra labiausiai išsivysčiusios protingos prigimties biologinės būtybės (homo sapiens-ai). Fiziniu požiūriu. O psichologiniu - neprieštarauju: jais tampama (na čia jau galima diskutuoti apie asmenybes, individualybes ir t.t)
Žiūrint iš toli ir neanalizuoju ar matau "Homo sapiens". (autorė daliuteisk įžvelgė tai, ką norėjau pasakyti.)
Aš akcentavau frazę „Jei nenori padėti sau – tau niekas negalės padėti...“ ir man tiesiog įdomu: ar nors kažką padarė tasai neaiškios lyties individas, kad jis neturėtų tokios realybės ( o gal tik mums iš šono žvelgiant - tik mus tų keistuolių realybė ir šokiruoja, o jų pačių - nebe?).... štai tik tiek ir norėjau išsakyti: todėl ir nesigilinu į lytį, pagalbos formas, net stengiausi neatskleisti savo požiūrio - tik galiu pridurti, kad kartais dirbu savanore su socialinės atskirties žmonėmis....

taip jautriai atskleista tokia šiurpi gyvenimo realybė ir to nepastebėti neįmanoma, įtaigiai rašote, nes išties galima pasijusti ,,ono"

Kai kam tai tampa gyvenimo būdu.
Baisu,kai pamiršta,jog galima gyventi,o ne egzistuoti.

Jei tai būtų pavieniai atvejai, juos būtų galima priskirti gamtos išdaigai ar dėl neaiškių, individualių, nemotyvuotų priežąsčių atsiradusiam nenorui sau padėti, bet kai reiškinys masinis? Buvo laikas, Liudvikas Jakimavičius propagavo panašų gyvenimo būdą kaip saviraiškos irr rezistencijos priemonę, bet dauguma šiandieninių mielai gyventų kitaip.

Suabejojau gimimo teiginiu, žmogumi tampama, išaugama, na ir išugdoma. Iš tolimo žvilgsnio į "ONO" negali žinoti ar jis jau nebe "homo sapiens", tai priklauso nuo "studijų pakopos".

Taip, tikrai mano kieme stovi konteineriai, taigi tuos ono dažnai matau, bet jie skirtingi, ne visi ono, skirtingų ir atliekų ieško, yra "metalistų" tie atrodo padoriau, yra taros ieškotojų, o yra ir ono, tie ieško maisto. Dažnai galvoju kur jie buna žiema kai lauke labai šalta.Taip staripsnis geras, tai tema kurios visi šalinasi, tarsi jos nebutu.