...kvepėjo ievos medumi...tačiau per skausmingą patirti žmogus save sutapatina su tuo gamtos virsmu-naujai...puiku, kad kaltinate lemtį, ją kaip apgavystę laikote...norėjau butį, deja kaip visada, su mūsų norais...
Apsuko galvą ievos ir liepai, ir kiek reikia stiprybės, kad sau įsakyti- nebemylėti mylimo žmogaus...bet jei nėra iš jo žmogaus-sprendimas toks, kad savigarba yra aukščiau, vadinas dar ne ta puselę sutikai...:(
Iš pažiūros atrodo lengvas kūrinys, tačiau įsigilinus į esmę- žiauri tiesa atskleista. Ir ypač sustiprina įspūdį, kai sugretinami skirtingi dalykai- žydėjimas ir išdavystė, meilė ir neapykanta, ievų medus ir išsiskyrimas.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-05-15 21:25:46
Žodžiai tiktų dainai. Eilėraštis galėtų turėti bent truputį paslapties, sudėtingumo.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-05-14 20:41:26
Nusivylimas pėdutes eilėse paliko...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-05-14 20:23:35
Jei žmogus visada laimingas, jis to nevertina ir nesupranta. Kuo laimės mažiau, tuo ji brangesnė.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-05-14 14:42:01
Sklandu, kad ir skaudokai. Laimingi žmonės gyvena, o nelaimingi - rašo apie gyvenimą.
Vartotojas (-a): nemune
Sukurta: 2010-05-14 13:52:32
taip ir girdžiu pritarimą valsinį romansui: im dzig dzig. Labai ritmiškai, paprastai nubanguoja eiliukas
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-05-14 12:54:59
argi išeina tyliai...:)...kur jau: visi mes čia tyliai,,sriūbaujam" :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-05-14 12:49:48
Paprastas, bet turi jausmo.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-05-14 11:50:19
...kvepėjo ievos medumi...tačiau per skausmingą patirti žmogus save sutapatina su tuo gamtos virsmu-naujai...puiku, kad kaltinate lemtį, ją kaip apgavystę laikote...norėjau butį, deja kaip visada, su mūsų norais...
Vartotojas (-a): topole
Sukurta: 2010-05-14 11:46:51
Apsuko galvą ievos ir liepai, ir kiek reikia stiprybės, kad sau įsakyti- nebemylėti mylimo žmogaus...bet jei nėra iš jo žmogaus-sprendimas toks, kad savigarba yra aukščiau, vadinas dar ne ta puselę sutikai...:(
Iš pažiūros atrodo lengvas kūrinys, tačiau įsigilinus į esmę- žiauri tiesa atskleista. Ir ypač sustiprina įspūdį, kai sugretinami skirtingi dalykai- žydėjimas ir išdavystė, meilė ir neapykanta, ievų medus ir išsiskyrimas.