Kvinta, ačiū už analizę, aš neaiškinsiu, turbūt Jūs geriau žinot, na ir miela Irtia Asmat (Tamsa Aitri), nesupykit, tačiau kaip asmenybė mažai domiuosi poezija ir kūrinių, bei jų autorių tikrai nekopijuoju. Galite galvoti ką norite, aš nesiginsiu. Ne teismas.

autoriau slapyvardžiu martinas, perskaičiau dar kartą antrą posmelį, (bet be konteksto klajoklis) ir supratau, taip skaito runas, runų raštus, analizuoja atmintį tą įrašytą akmenyse, šiandien, miestus atkasę, ir interpretuoja visaip, bet nežino kaip iš tikrųjų, daug hipotezių, kuri tikra, pasirenka tai vieną už tikrinę, praėjus šimtai metų, vėl paneigia, ir grįžta prie pirmosios, rik tas deja... toks gali suprasti ir bereikšmiu, o gali ir labai prasmingu, kuo užsiimtų, jei tie akmenys ištirptų – kas pasikeistų, gal sugrįžtų į čia ir dabar, ir t.t.
supratau antrą posmelį, jis gi vėl tolimas nuo konteksto tema /Klajoklis/ kurią nusako pavadinimas, o pirmas posmelis paduoda tokį toną – tokią tonaciją, lyg tai klajoklis tikrąja to žodžio prasme, ne metafora, žmonija klajoklis po civilizacijas, ir paskutinis taip pat, pirmo posmo tonacijoje.
Tai gi, supratus ir antrąjį posmą (akmenys netirpsta) man jis atrodo, jūsų eilėraštis, kaip trys savarankiški pamastymai, po posmelį. (kaip jau sakiau, nėra vientisos mintinės dinamikos, ir sukoncentruotos minties plėtojant tą sąvoką tema /Klajoklis/.)

Jei jūsų paklausčiau, ar mėgstat Maironį, gintumėtės, kad tikrai ne. Na bet kodėl jį kopijuojat?? Seniai jo laikai praėjo...

nuo ko guostis, dėl ko paguodos ieškoti?.. (ir apskritai, jei nori būt guodžiamas, kažkas tai kažkas ir turi guosti, tai daryti, gal klajoklis gali klajodamas, pamatyti situacijas, kad jis turi guodėjo vaidmeny būti, o ne guodžiamojo. tokie pasakymai yra aplamai, kaip ir be motyvacijos, tai tada jie nuskamba tuščiai.) Supasi saulė pavasario soduos,
Tolumoj aidi bažnyčios varpai..
Kur rasti klajokliui paguodos?.

paskutiniame posme yra mintis, (tai lyg vienas iš matymų, viename, iš žmogaus sąmonės lygmenų esant jo vidiniam žinojimui, tokiame lygmenyje viena iš tiesų, tikrai iki nušvitimo tolimam lygmenyje, bet viskas sutampa išsakytoje mintyje dinamiškai, tik va skyrybos ženklai netvarkoje. šiaip tai dėčiau taškus po pirmos, antros eilučių, o trečioje ir ketvirtoje, po pirmų dviejų žodžių tiek vienoje, tiek antroje, brūkšnį.
visumoje trūksta labiau koncentruotos minties, dinamikos eiliaus plėtojime. lyg kiekvienas posmelis atskiras pamąstymas atrodo. (antro posmo nelabai supratau.)

belskis ir atidaris...labai tikslus klajoklio įvaizdis

Vyriškai tiesus ir skalsus apmąstymas.