Keista, bet kartu smagu sakyti, kad šįkart neturiu prie ko prikibt :) Pats tekstas puikus, tačiau jeigu jau formuoji iš jo kalną, siūlyčiau jį padaryti ne tokį išmėtytą, bet nuožulnesnį. Galima kelti dalį žodžio į kitą eilutę, kad kalnas gautųsi ne kapotu, o nuožulniu šlaitu. Bet čia tik smulkmenos.
Man patiko tema. Dažnai žmonės, imdamiesi šios temos, taip nukeliauja į sentimentus, pagraudenimus ar kraštutinumus, kad tikrai nemalonu būna skaityti. O tu pateikei subtiliai ir meniškai (jau atsibodo šį žodį kartoti po tavo tekstais, bet joks kitas čia turbūt netinka :) ). Kai kurie sakiniai man pasirodė tiesiog tobuli. Kadangi neturiu, ką pridurti, tiesiog pacituosiu mane sužavėjusias vietas:
Ant tamsaus asfalto bėgiojo
juoda katė, ieškodama šviesesnės dėmės, kad
galėtų išryškėti, bet tądien lijo.
Tuose rėmuose išsaugoti
šimtai žingsnių pirmyn ir atgal, tūkstančiai minčių apie ateitį ir praeitį.
Kai klausiau, ar norėtum mums pasodinti medį, tau nepasirodė kvaila.
Leidai kasdien jį laistyti. Galėjau augti kartu su laibu stiebu, bet galiausiai
jis mane pralenkė - savo šnarėjimu, lankstumu ir potyriais. Pralenks ir metais,
jei neišmoksiu mirties pakišti po pagalve, kaip kišdavau pieninius dantis.
Paskutiniais sakiniais sukuri didelę erdvę skaitytojo vaizduotei. Ir tada susimąstau - kur ir kaip dingo tas mylimasis... Ech, dabar pagalvojau, kad mokykliniais laikais iš šio tekstuko parašyčiau netrumpą interpretaciją - tiek erdvės ir medžiagos analizavimui :)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-05-01 17:28:35
Buvo gera skaityti ;}
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-05-01 01:28:11
Keista, bet kartu smagu sakyti, kad šįkart neturiu prie ko prikibt :) Pats tekstas puikus, tačiau jeigu jau formuoji iš jo kalną, siūlyčiau jį padaryti ne tokį išmėtytą, bet nuožulnesnį. Galima kelti dalį žodžio į kitą eilutę, kad kalnas gautųsi ne kapotu, o nuožulniu šlaitu. Bet čia tik smulkmenos.
Man patiko tema. Dažnai žmonės, imdamiesi šios temos, taip nukeliauja į sentimentus, pagraudenimus ar kraštutinumus, kad tikrai nemalonu būna skaityti. O tu pateikei subtiliai ir meniškai (jau atsibodo šį žodį kartoti po tavo tekstais, bet joks kitas čia turbūt netinka :) ). Kai kurie sakiniai man pasirodė tiesiog tobuli. Kadangi neturiu, ką pridurti, tiesiog pacituosiu mane sužavėjusias vietas:
Ant tamsaus asfalto bėgiojo
juoda katė, ieškodama šviesesnės dėmės, kad
galėtų išryškėti, bet tądien lijo.
Tuose rėmuose išsaugoti
šimtai žingsnių pirmyn ir atgal, tūkstančiai minčių apie ateitį ir praeitį.
Kai klausiau, ar norėtum mums pasodinti medį, tau nepasirodė kvaila.
Leidai kasdien jį laistyti. Galėjau augti kartu su laibu stiebu, bet galiausiai
jis mane pralenkė - savo šnarėjimu, lankstumu ir potyriais. Pralenks ir metais,
jei neišmoksiu mirties pakišti po pagalve, kaip kišdavau pieninius dantis.
Paskutiniais sakiniais sukuri didelę erdvę skaitytojo vaizduotei. Ir tada susimąstau - kur ir kaip dingo tas mylimasis... Ech, dabar pagalvojau, kad mokykliniais laikais iš šio tekstuko parašyčiau netrumpą interpretaciją - tiek erdvės ir medžiagos analizavimui :)
Anonimas
Sukurta: 2010-05-01 01:10:23
O štai šis - man puikus:)