//Baloje – rūgsta, o dykumoj – miražais viltį /Išgyvent/ maitina; kaskadomis nuo kalno – tylą amžiams nuskandindamas, išlieka vis tas pats – tiktai vanduo....//
čia paradoksas: tekėki kartu su manim tik prieš srovę čia taip pat
yra gerbėjų jie tyli šimtmečius bet kai pradės ploti
mums įskaus nugaros --------- prieš srovę, kad laisvei, o laisvė – lankstytis plojimams, nes ploja tam kas prieš srovę, ir tai jau pasroviui (paklausai), kol nugaros įskaus... (tas paradoksas įneša tekstui žavesio) o šiaip, yra taip, juk
jei nori perbristi į kitą krantą, neplauk nei pasroviui nei prieš srovę, tiesiog skersai – nei pasroviui nei prieš srovę; Esmė – žinoti ko nori; šia tau, ir prieš srovę – norint lankstytis plojimams, plauk pasroviui, tik prieš srovę, tam žiūrovo paklausa, nori plojimams lankstytis?.. ( kiekvienas savaip kraustosi iš proto, kiekvienas savaip juo nušvinta, o vanduo, jis tik vanduo ir visada tas pats...)
gražus antras posmas, erdve pamąstymams, o visumoje, tai, romantiškas tekstas, ir tik giliai romantiškas, bet filosofiškai seklus; visumoje – poezijos proza.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-04-28 23:54:36
užsiskaitymai...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-28 23:52:54
//Baloje – rūgsta, o dykumoj – miražais viltį /Išgyvent/ maitina; kaskadomis nuo kalno – tylą amžiams nuskandindamas, išlieka vis tas pats – tiktai vanduo....//
čia paradoksas:
tekėki kartu su manim tik prieš srovę čia taip pat
yra gerbėjų jie tyli šimtmečius bet kai pradės ploti
mums įskaus nugaros --------- prieš srovę, kad laisvei, o laisvė – lankstytis plojimams, nes ploja tam kas prieš srovę, ir tai jau pasroviui (paklausai), kol nugaros įskaus... (tas paradoksas įneša tekstui žavesio) o šiaip, yra taip, juk
jei nori perbristi į kitą krantą, neplauk nei pasroviui nei prieš srovę, tiesiog skersai – nei pasroviui nei prieš srovę; Esmė – žinoti ko nori; šia tau, ir prieš srovę – norint lankstytis plojimams, plauk pasroviui, tik prieš srovę, tam žiūrovo paklausa, nori plojimams lankstytis?.. ( kiekvienas savaip kraustosi iš proto, kiekvienas savaip juo nušvinta, o vanduo, jis tik vanduo ir visada tas pats...)
gražus antras posmas, erdve pamąstymams, o visumoje, tai, romantiškas tekstas, ir tik giliai romantiškas, bet filosofiškai seklus; visumoje – poezijos proza.