Darbas dalyvavo apsakymų konkurse, todėl ir čia kėliau kaip apsakymą.
Tęsinio negalvoju dabar rašyti, nusprendžiau, kad, ko gero, reikėtų apdirbti ir išplėsti šitą. Jūsų komentaras, turbūt, yra antras teigiamas iš visų, sulauktų įvairiose vietose. Kadangi daug kas pabrėžė, kad veikėjai per blankūs, per daug nutylėta, tad nusprenžiau praplėsti. Dėl komplimento apie vaizdžią kalbą, ačiū, stengiuosi, kad būtų įdomu skaityti, padėti galvoje susikurti vaizdą. :)

"...kad jau nesuskaičiuojamą daugybę kartų čia jau buvo." - pasikartoja tas pats žodis. Tikriausiai neapsižiūrėjimo klaidelė;
"Jos buvo plačios, metalu apkaltos durys.." - geriau skambėtų "Tai buvo plačios...";
"- Kadanors užbaigsiu kerštą už Vefatą." - kada nors atskirai rašosi. Įsiminkit. Pataisiau;
"...žūti kovoje už Ozgiurliuką“," - kablelis dedamas prieš kabutes, ne po jų. Pataisiau;
"...papasakoję tiesą ir nevisai..." - tas "nevisai" čia visai neskamba. Trinčiau arba pakeisčiau kuo nors kitu;
"Ir tada jis pramerkė akis ir išvydo prieš save monstrą. " - nereikėtų kartoti to pačio jungtuko tame pačiame sakinyje ir dar taip arti vienas kito;
"Matėsi tame stiklo ir mokslo šedevre lėtai slenkantys tekstai mažulytėmis raidėmis." - veiksmažodį nukelčiau po žodžio "šedevre".

Tekstas puikus. Nustebau skaitydama tokią vaizdžią kalbą. Jūsų žodynas labai platus ir spalvingas. Netgi pasitelkiau lietuvių kalbos žodyną. Istorija veikia skaitytoją: skaitai ir nori dar. Veikėjų paveikslai nėra labai ryškūs, tačiau net ir keliomis detalėmis sukuriate charakteringus veikėjus. Kadangi tekstas man patiko, nežinau net, ką daug čia kalbėti.
Ar bus tęsinys? Norisi. Labai norisi.
Beje, ar nemanot, jog tai reikėtų perkelti į Fantastikos skyrelį? Man atrodo, kad darbas per trumpas būti apsakymu.