na čia sargas miesto turtą už miesto, sandėlius saugoja, o ten kaip tik traukiniai ir važiuoja, (mieste traukinių, dar neteko matyti. Matai, skaitytojau, jei Martinaitis pasakė, kad jam traukinys yra miestas, tai dar nereiškia, kad taip ir yra, čia sargas saugoja ne laukus, o miesto turtą, be sustojimo akių vokams, stotelėje miegas, o traukiniai tik už miesto. BŪTINA JUNGTIS. ir traukinys už miesto, ir turtas miesto už miesto, ir sargas be sustojimo - pamiegot. NES IR SARGUS tikrina, jų valdžia. Va taip tyliai atvažiuoja pažiūrėt, ar jie negeria, ar nemiega. Gaisrininkai būna geria – užsidega namas, ir jie girti gesinti namo atvažiuoja. Tada žmonės juos apvanoja, jie šlitiniuoja. Nejuokauju, taip žmogus ir sudegė, degančiame name.)

pirmame sukurtas paradoksas rusiškai neblogai skamba.
kad traukinys yra didelis miestas jau senokai užpatentavo M.Martinaitis.

skaitytojau slapyvardžiu Gaiva, viskas kas žmogiška, žmogui artimiausia, kaip tai bebūtų tolima, vis tik artimiausias žmogui yra visa kas žmogaus, bet... žmogus turi tokį gebėjimą, t.y. galima kontempliuoti ir pavyzdžiui į varną. (gebate?.. arba arba pavyzdžiui į delfiną...)

Kaip artima...

galima sąsają rasti ir interpretacijoje su mirtim (filosofiniu atžvilgiu, jei gyvenimą interpretuoti tik kaip darbą, o mirties išaušusį reiškinį, kaip išėjimą į išeiginę. bet čia eilėraštis realiam sargui skirtas. tarp kitko, yra buvęs po juo ir toksai atsiliepimas – po šiuo tekstu, kad žmogus pasakė jog viskas taip, jam ne svetimas tekstas, tai yra "Спасибо! Я очень много лет работал в охране... Знакомо, всё." ----- ta padėka todėl, kad publikuodama tekstą šį, dar įdėjau tokią nuorodą: /Посвящается любому сторожу/

Manau, kad mintis stipri filosofiniu lygmeniu ir kiekvienas čia jau savaip gali tą (ne) būties sargą interpretuoti. Mano sampratai tiko ir gana santūrus, asketiškas naktinio būdravimo-pavargimo vaizdas.
P.s. Ką tik parašiau kūrinėlį su sargo motyvu ir nusišypojau (subjektyve), atradusi jau vakardienos sergėjimą, tiesa, žinoma, kitonišką.
Minties Dievas :) :)

žvaigždės kaip taškai (lango rėmuose juodame fone labai ryškios, prie ko čia mąstymas – vaizduotė, jei turi regimąją atmintį – ir šiaip, jau esi kažkada sąmoningai atkreipęs dėmesį, į tą vaizdą.) o ten kur mąstymas buvo reikalingesnis, štai jis jus pavedė Piligrime. (traukinys pravažiuojantis už miesto naktyje turi daugiasluoksnę metaforą, šiame kontekste. gal sargas tas, būtent to miesto saugoja - valstybinės įstaigos. (valstybinį turtą, ne kooperatyvo ar verslininko kokio privataus, kuris randasi už miesto, tai) saugo, ar savo išeiginę?..
bet esmė eilėraščio – Naktis – akimirkos nuotaikoje, ji lyg tas traukinys šviesiais langais – tartum miestas, laukuose ir pravažiavo, be sustojimo stotelėje /MIEGAS/ sargo asmeniniams akių vokams, saugant miesto turtą, kuris miega, ir Ryto stotis – jo išeiginė...

Dabar sakysit, kad užsipuoliau :D Rusiškas tekstas skamba gražiai, tačiau gaila, jog tarp įdomių vaizdinių ir metaforų įsipainiojo, bent man, jau daug kartų girdėtas palyginimas "traukinys - miestas". O šiaip pirmas posmas gana įdomiai sužaistas: naktis be mėnulio, tačiau kažkas visgi šviečia, o tai jau verčia mąstyti :D (mąstymas gerai, jei netingima). Taip pat ir antras bei paskutinis posmai mano akiai bei minčiai įtinka.

kas čia dabar per komentaras, nemunėli, ne į temą vinguriuoji šį vakarėlį...

grynas - tikra kvinta...iki spengimo ausyse