Širdim rašai, mielas lietau ir tai labai labai prasminga.

artimos... :)

Iš liūdesio šaltinio vandenį geriu,
Pilu rieškučiomis ant veido,

Labai labai man artomis, giminiškos ;) mintys...

Beje, tai taikiau ne tau, garbės žodis. Bet turiu /gerbėjų/kurie negali užmigti man neįspyrę žemiau juosmens.

Smagu, kad tu tai supratai. Paaiškink prasmę ir Barabui.

Juk dabar pavasaris... kodėl nerimauji Kaip Lietau??? Nebūkime lygesni už lygiuosius... nenorėkime būti visada teisūs...
"Neįmanoma žinoti minčių prieš joms ateinant. Jas sužinai, kai jos ateina. Ir, jei jos - kvailos, tiesiog šypsokis iš jų, juokis iš jų ir jos pasitrauks."

O Barabas tiesiog išsakė savo nuomonę... ko čia pykti?

Barabui. Tu apie ritmą išmanai tiek, kiek Leninas apie kosmosą. Nekomentuok nesuprasdamas ką nori pasakyti. O jei nori pasireikšti, tai parašyk man asmeniškai. Nesakau, kad čia yra kūrybinis šedevras, nepervertinu savęs, bet tokiems įkandimams ( ar nusikalbėjimams?) visada rasiu ką atsakyti. Jei tau neramu, negera, nori įgelti, žmona buvo šiąnakt negera, tai bandyk išsilieti kitu būdu. Rekomendacijas pateiksiu asmeniškai.

Nors nemėgstu rudens, bet čia viskas taip gražiai (kito žodžio nerandu, nes artėja vidurnaktis ir protingi žodžiai miega).... todėl pridėsiu: labai gražu.... ir dar pasiimsiu arčiau savęs. Ačiū.

ir troškuliu apankame it medžiai
ir ošiame rankas dangop iškėlę..
pasiutusiai vieni it Pirmapradžiai
sava bendryste dar neįtikėję...

įkvėpi :)
gražu ir gera :)

lyriškai tikras.
(o ruduo, ypač lapkritis - geras metas...)!