← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/43201

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): sada

Sukurta: 2010-04-22 16:52:05

Labai patiko. Graži net ir vienatvė, kai su ja susigyveni...

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2010-04-22 15:20:54

gaudesy juk ištirpsiu...
Skambantis it varpas pavasarinis :)

Anonimas

Sukurta: 2010-04-22 15:14:01

himnas Vienatvei... nuostabus kūrinukas, tikrai :)

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2010-04-22 14:26:57

Tiek daug sukaupti jausmo vienu ypu pavojinga. Gali nutrūkti ir paskutinė styga. Tai pavasarinė jaunystės audra. Šaunu, kad ji dar siaučia.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2010-04-22 13:45:27

užgrojus vienatvei galinga gaida tyloje su viltim ir šviesia ateitim-neliks ir pačios vienatvės-manau,tokios šio eiliuko mintys,o ne VIENATVĖS ŠAUKSMAS(MoneLi)
Jausmingai liūdnas

Vartotojas (-a): Meškienė

Sukurta: 2010-04-22 12:47:05

Nuskambėjo kaip daina, net ir melodiją išgirdau...

Vartotojas (-a): MoneLi

Sukurta: 2010-04-22 12:17:53

Kiek per daug liepiamosios nuosakos, nors būtent ji ir šauktukai išduoda pakylėtą, liepsnojantį, trokštamą lyrinio subjekto jausmą. Tik pirmą kartą girdžiu, kad žmogus taip šauktųsi vienatvės...