Ne. Manau šukių klijuoti tikrai neverta. Anksčiau ar vėliau jos vistiek subyrės.
O eilius- silpnumo akimirkos išdava ir ji praeis - nuostabiai geras, puikiai surimuotas.
Žaviuosi jūsų kūryba.
Man atrodo, kad kaip tik savo silpnume atrandame stiprybę, kaip gi sužinosi ją, nepabūnant silpnam, ieškančiam užuojautos ir atsparos, atramos, bet pasirodo, kad jos išorėje nėra, ji savo vidujybėje. Juoda ir balta - sielos spalvos, žmoniškumo spalvos, kitos - iš vaivorykštės, dangškos, kuriomis troštame nuspalvinti mirtingojo kelią.
Liūdesys begalinis, bet labai žmoniškas. Manau, ne vienas kartais nori prasmegti ugnikalnio kratery, o kitą dieną, ži0rėk, dar ne visos ,,upės perbristos ir šukes sukllijuoti" nėra taip sunku. Jūs žavite savo originalumu. Tai jau didelis daiktas.
Ne, nenuleisiu :) Pasistengsiu. Visada laikiau save optimistu, tokiu mane laiko ir kiti. Bet būna dienų lyg tyčia. Aš tik žmogus su visomis neigiamomis ir teigiamomis sąvybėmis. Tai akimirkos silpnumas.
Geras receptas juodos nuotaikos išsklaidymui - paieškoti vaivorykštės, nes ji tikrai nudažyta daug linksmesnėm spalvom. Nenuleiskit straubliuko, nes nuotaika keičiasi nuolat.
oi kaip lietau, nereikia vaivorykštei juodos spalvos, o kas turi ateiti : ateis...ir visai nepriklauso nuo mūsų apsisprendimų ir svarstymų...o eilėraštis , kaip ir dažniausia būna, griebiantis už pašaknų :)...labai laukiu knygutės :) visos poezijos vienoj vietoj :)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-04-22 15:29:31
Ne. Manau šukių klijuoti tikrai neverta. Anksčiau ar vėliau jos vistiek subyrės.
O eilius- silpnumo akimirkos išdava ir ji praeis - nuostabiai geras, puikiai surimuotas.
Žaviuosi jūsų kūryba.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-04-21 18:29:09
dainingas - gražu
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-04-21 16:44:37
Man atrodo, kad kaip tik savo silpnume atrandame stiprybę, kaip gi sužinosi ją, nepabūnant silpnam, ieškančiam užuojautos ir atsparos, atramos, bet pasirodo, kad jos išorėje nėra, ji savo vidujybėje. Juoda ir balta - sielos spalvos, žmoniškumo spalvos, kitos - iš vaivorykštės, dangškos, kuriomis troštame nuspalvinti mirtingojo kelią.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-04-21 15:49:58
Liūdesys begalinis, bet labai žmoniškas. Manau, ne vienas kartais nori prasmegti ugnikalnio kratery, o kitą dieną, ži0rėk, dar ne visos ,,upės perbristos ir šukes sukllijuoti" nėra taip sunku. Jūs žavite savo originalumu. Tai jau didelis daiktas.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-04-21 15:39:40
Ne,neieškokit atspindžio juodo,tik ryškų šviesų,nuotaikingą,juk pavasaris,daugiau optimizmo.
Eiliukas įsijaustas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-21 15:17:21
Ne, nenuleisiu :) Pasistengsiu. Visada laikiau save optimistu, tokiu mane laiko ir kiti. Bet būna dienų lyg tyčia. Aš tik žmogus su visomis neigiamomis ir teigiamomis sąvybėmis. Tai akimirkos silpnumas.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-04-21 15:12:56
Geras receptas juodos nuotaikos išsklaidymui - paieškoti vaivorykštės, nes ji tikrai nudažyta daug linksmesnėm spalvom. Nenuleiskit straubliuko, nes nuotaika keičiasi nuolat.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-04-21 14:20:20
..gyvenimiškai jautrus...kartais ir vaivorykštė turi juodos...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-04-21 14:08:53
Ar vaivorykštė pametė atspalvį juodą? ---> už šią eilutę giriu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-04-21 13:58:51
oi kaip lietau, nereikia vaivorykštei juodos spalvos, o kas turi ateiti : ateis...ir visai nepriklauso nuo mūsų apsisprendimų ir svarstymų...o eilėraštis , kaip ir dažniausia būna, griebiantis už pašaknų :)...labai laukiu knygutės :) visos poezijos vienoj vietoj :)