Iškojai Lietuvos širdies, Dzeduli, o aš ją išskaičiau tavuose Šklėriuose, kokia ji gyvybinga, kokia jausminga ir skaisti, nesumeluota gimtajame žemės pabarėlyje plazda. Dievui lengviau būti, o žmogumi skausmingai sudėtinga, bet didinga. Viskas čia tikra nuo gimtosiso pirkios slenksčio, praradęs jį, tampi dulkele pustoma vejų. Dėkui.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-04-20 09:27:23
Anamcara pasakė mano mintį. Kiekvieną kartą nustembu - vis atsiveria nauji klodai
Anonimas
Sukurta: 2010-04-20 07:33:46
...Numoja debesis sparnais / Nušluosto ūkanas ir lietų. / Ir skleidžiasi erdvė švari /Ligi būties šilinių pakraštėlių...
Patiko. Su didžia atida sueiliuotos išjautimas.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-04-20 07:23:31
:) idomiai :)
pašnekesys :) tarsio seneka su Liucijumi :)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-04-20 09:59:09
Iškojai Lietuvos širdies, Dzeduli, o aš ją išskaičiau tavuose Šklėriuose, kokia ji gyvybinga, kokia jausminga ir skaisti, nesumeluota gimtajame žemės pabarėlyje plazda. Dievui lengviau būti, o žmogumi skausmingai sudėtinga, bet didinga. Viskas čia tikra nuo gimtosiso pirkios slenksčio, praradęs jį, tampi dulkele pustoma vejų. Dėkui.