Čia jūsų paaiškinimas, ne man, o vienam iš skaitytojų, į klausimą kas ta ji. jūs sakote mergina – mergina yra žmogus, tegul dar negimdžiusi, bet jau lytiškai santykiavusi, nes ne mergaitė, bet vis tik

kvinta - kad net ne į tą pusę tekstą supratote, tiksliau visiškai jo nesupratote. interpretavote savaip, bet tikrai labai į pievas.

Painus kalbėjimas lyg baroko laikų. Abstrakcijos (realybė, egzistencija, esybė) nekuria vaizdo, tik skandina tekstą.
Gal nevertėtų taip stipriai užkoduoti teksto, kad skaitytojas nerastų kodo?

Jums pritrūko fantazijos sutverti iš to literatūrinį poetinį etiudą. O medžiaga grakštūs poetizmai, šalnos rudeniškoje dvasioje, atmetus tai kur vartojate žodžius tartum nežinotumėte, nejaustumėte jų sąvokų reikšmės.)

turima omeny merginą,
Kad vis dėl to, kad ir kaip jos vaizduotė leistų jai daug padaryti, ji tik guli pievoje leisdama vaizduotės bintui išsivynioti.

Vaizdiniai tikrai painiai įvynioja. O paskutinis sakinys ima ir išvynioja :)
Tik šio \"vis dėl to ji tik guli\" nesupratau: kas ji? ir kam guli?

tokia proza ir man patinka- suspausta dėžutėn, o tokia didelė gelmėm

graži raiška poetizmais.
patiko: it didžiuliais rudens vorais savosiomis blakstienomis apkabina tvyrančią egzistenciją -- labai.
----------
pavadinimas – be ryšio. turinys apie nieką. poezijos prilaiko nemažai, grakščios, bet man patikęs perliukas, pacitavau kursyvo šriftu.