puikus tekstas. nors vietom kiek užsibūta ties vienu segmentu.

Tekstas gana keistas, bet įdomus. Tiesa, ne visur. Visai nepatiko antroji pastraipa kur manotoniškai kalbama apie lėktuvus ir ta dalis kur perrašoma šiksnosparnio anatomija. O sakiniai, jie tikrai nėra tobuli, taiču gal taip parašyta specialiai norint atskleisti herojo psichologinę ir psichinę būseną.

svarbiausiai niekam neįrodinėti kaip išprotėjo (-jai, pirmam asmenį lyrinis subjektas), juk vis tiek nesupras...
geras įtraukia dėmesį ir nepaleidžia. (tikriausiai lyrinis subjektas, kažkada priėmė LSD, ir toks jau jo išprotėjimas, tik atsiranda fiziniu kūnu realybėje, kurios fizinėje erdvėje nėra, bet jis būna. Tai būdinga LSD. Kada hipnotizuotojas užhipnotizuoja kitą žmogų, primesdamas jam savo valią, prieš tai išjungdamas jo valią, užhipnotizuotas žmogus, pasikelia padelkas ir scenoje brenda per upelį, salė juokiasi, bet jis kitoje fizinėje erdvėje, o va kai vėl grįžta į save, jis nepamena upelio, vandens, ir kur ką tik buvo. (su LSD panašiai, reik manyt, tik žmogus savo valia jau mato paraleliai, tai kitą realybę, kurią iššaukė kažkada priimtas LSD, tai vėl tą - kurioje randasi fizinis kūnas, ir žino kur buvo ką tik, pavyzdžiui ant mėnulio krašto.((nors yra dar viena medžiaga milteliai, kuriuos gamina žyniai, šamanai, raganiai. vudu kultūroje - tikėjime) - \"viskas ką matai, randasi tik tavo makaulėje\", – pasakė vienam europiečiui, kai jam pateko į nosį ir akis, tam tikrų miltelių. Puikus filmas, (sako kad pagal tikrus faktus pastatytas, filmo pradžioje), jums patiktų, o gal ir matėte, Уэса Крэйвена \"Змей и радуга\". \"Gyvatė ir vaivorykštė\" Režisierius Wes Craven))

Ar tikrai būdavo lėktuvai, kurie vaikus skraidindavo už 10 rb.? (kažkaip nesitiki.) išlaiko dėmesį, įtraukia, nėr nuobodu skaityti, ir apie šikšnosparnius, liuks.
Bet kol kas, man ryškiausiai, vis tas – \" Ką jūs galvojate apie mūsų kelius?.. \"

šitas (tekstas - proza) irgi nieko, bet jis jau toks poetinis, lyriškas. be galo ryškiai tapote siurrealistines realybes, miela skaityti. (negalėčiau taip valgyti česnako.) bet galvojau, į priekį, kad atsiras daug raktelių, ant krūmo, tereiks nusiskinti vieną, (ir būtų neįdomu) tačiau, oba-nąąąąą - ir gyva. siurrealistinės atkarpos - puikumėlis. Ir čiuožimas aukštyn į bokštą su kniaukiančiais katinais. tai tikriausiai stipriausia kūrinyje – ryškiai kuriamos siurrealistinės erdvės.

Sėkmės, ir dėkui už publikaciją. smagu skaityti buvo ir šį, kaip ir tą \" ką galvojate apie mūsų kelius?..\"

Žaismingas darbas. Gal tik pirma pastraipa man kiek kliūnanti, bet iš esmės gerai parašyta. Su įkvėpimu ir išmone. Liuks