o aš regiu ją kitoje valstybėje kvatojančią, kad nebereikėjo gimti šioje, bet kūrinys labai seklus - toks trūkumas.
Anonimas
Sukurta:
2010-04-12 20:57:42
Šį kūrinį dabar jau tikrai privalau pakomentuoti, nes jį būtent buvau atsivertusi rašykuose ;)))))
Eilėraštyje regiu siekį, norą grįžti iš anapusinio pasaulio į šį, realųjį: regiu Veroniką vaikščiojančią gimtojo kaimo takeliais, lankančią jos širdžiai brangias vietas, glostančią jurgino žiedus, žvelgiančią pro trobų langus, kur kažkada gyveno jos mylimi ir ją mėgstantys žmonės, vėliau taip skaudžiai pajuokę ir nusigręžę \"nelaimei ištikus\'; regiu, kaip naktimis Veronikos vėlė klaidžioja, blaškosi ir vis dar stengiasi suvokti , kodėl mylimasis ją paliko. Ji žvelgia į medinį kryžių ir vis dar tiki, kad jis paguos \"tėvulio žodžiais\", kad bent tikrasis tėvulis nebeleis jai grįžti ežeran.
Eilėraščio pabaiga graudi, nes niekas iš gyvųjų, likusiųjų kaime, nemato klaidžiojančios Veronikos; ji , vos saulelei kylant dangumi, grįžta ežeran, kur tik laumės \"sūpuos jos vaikelį\".Dailiai sudėtos eilės. Sėkmės. :)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-12 21:37:00
o aš regiu ją kitoje valstybėje kvatojančią, kad nebereikėjo gimti šioje, bet kūrinys labai seklus - toks trūkumas.
Anonimas
Sukurta: 2010-04-12 20:57:42
Šį kūrinį dabar jau tikrai privalau pakomentuoti, nes jį būtent buvau atsivertusi rašykuose ;)))))
Eilėraštyje regiu siekį, norą grįžti iš anapusinio pasaulio į šį, realųjį: regiu Veroniką vaikščiojančią gimtojo kaimo takeliais, lankančią jos širdžiai brangias vietas, glostančią jurgino žiedus, žvelgiančią pro trobų langus, kur kažkada gyveno jos mylimi ir ją mėgstantys žmonės, vėliau taip skaudžiai pajuokę ir nusigręžę \"nelaimei ištikus\'; regiu, kaip naktimis Veronikos vėlė klaidžioja, blaškosi ir vis dar stengiasi suvokti , kodėl mylimasis ją paliko. Ji žvelgia į medinį kryžių ir vis dar tiki, kad jis paguos \"tėvulio žodžiais\", kad bent tikrasis tėvulis nebeleis jai grįžti ežeran.
Eilėraščio pabaiga graudi, nes niekas iš gyvųjų, likusiųjų kaime, nemato klaidžiojančios Veronikos; ji , vos saulelei kylant dangumi, grįžta ežeran, kur tik laumės \"sūpuos jos vaikelį\".Dailiai sudėtos eilės. Sėkmės. :)
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-04-12 18:29:31
Skaudžiai besivaidenanti Veronikos vėlė vėl grįžta į rytmetį. Jautriai. Patiko.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-04-12 19:17:51
nuotaika perteikta nuotaika.
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2010-04-12 19:09:57
Graži idėja, prikelti veroniškus skaudulius, o raiška man pasirodė dar tobulintina :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-04-12 20:29:11
Aha, lietuviška klasika... Tikrai pagal atitinkamą nuotaiką.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-04-12 18:04:27
patiko, bet ne per labiausiai, yra daug trūkumų.