Lyrinis subjektas, tarsi pavargęs nuo sunkumų, ieško pažinimoi braudamasis į svetimą erdvę - bando įminti būties mįslę, pažinti tikrąjį dievą, atrasti, surasti jį. \"Ir vėl nesusišvytavome\" - tas VĖL atsiskleidžia kaip būties neišvengiama našta.
Labai konkretus, prasmingas. GIRIU. ;)

:), labai patiko.
Nesikartosiu, nes pritariu visiems komentarams.
SUPER, taip-tinkšt ir mąstyk, kad gudrus ...

Įdomus tekstas (šiaip tai mano kitas visai modelis - pasaulio sampratos, bet tai nesvarbu, šis tuo ir įdomus.) fantastika. Tik kam tas herojus to vardo ieškojo, štai kur vinis, ant kurio supasi kūrinys (teksto prasminis turinys.) gražiai tarp kitko išreikšta:
ieškojau devynių šimtų devyniasdešimt devynių Dievo vardų,
O jis ieškojo vienišojo mano.
kam jam jis? --- įdomus, kaip fantastika. skaičiau kaip prozą.

Pritariu - skaitai ir mąstai... Ir dėl daugtaškio :)

filosofiškai sudėta.

Verčia... mąstyti. Tikrai. Todėl ir gerai. O kas tingi ar negeba, tegu .. rašo daugtaškį.