Tikrai, paskutinės keturios ypač...

Su tokiu ilgesiu... Du paskutiniai dvieiliai labai artimi. Paprasta ir moteriška:-)

P. S.
sakydama jog pretenzingas jūsų tekstų, jau trečiojo teksto \"Moterystė\" turiu omenyje tai, kad jisjau labai globalus.
Štai, jei šis eilėraštis būtų pavadintas
/Moterystė/ (nors jis iš viso be pavadinimo) tikrai neatrodytų pretenzingas, tiktų ir atitiktų moters prigimtį visame kame iš esmės; Ir kūrinys automatiškai ne dienoraštinis - poezija (eilėraštis.):

Esu lyg atšiauri pagonė,
Akušerės duktė.
Todėl man taip patinka
Šis vaisingas
Gimdantis pasaulis.

Perpetua Dumšienė

pas jus tik minčių etiudai – arba prasmingas dienoraštinis įrašas pamąstymuose apie savo moterystę, tikrai ne panoramiškai – globaliai šia tematika, į ką pretenduoja pavadinimas, kai tekstas yra ne minčių etiuduose, ar prasmingi dienoraštiniai įrašai. (kategorija apibrėžia žiūrėjimo kampą.)

vėl rami pėdelė brandumo eilėse link. o dabar nežymiai ką kiek nepatogiai užkliudykite, išpilkite: įžvalga, alkūnėmis ar šuoliuku. galite net sustoti pusiaukelyje ar atgal sutekinti vaizdus, garsus:) kiek nesubtilumo paprastume (pasak, Jūsų indipoetikos:)

taip siaurai. (gal ršykite į dienoraštinis įrašas prasmingų minčių.) kaip ten vadinasi tas literatūrinis žanras - kategorija.
šiaip tai kažkas čia tarp /Minčių etiudai/, ir /prasmingas dienoraštinis įrašas./ šiek tiek panoramiškesnis nei vakar mintiniu atžvilgiu, bet vis tik forma - labai individualūs pamąstymai –išmąstymai. Pavadinimas tai jau labai pretenzingas. kol kas jų trys – o mintiniu atžvilgiu gali būti ir vienas (taip kaip nieko naujo, vis tame pačiame taške.)

taip... moteris visuomet rūpinasi ateitimi, taigi tik retsykiais pagalvoja apie tai,kas būtų buvę, o kantrybė tampa saiku.
gilus darbas.

taip, paskutinės keturios eilutės labai gražios.

\"Kantrybė tampa saiku\" - tikra, moteriška.

...trumpai gilus pojūtis.

Talpiai.