taip (pagauk akimirką, kaip mėnuo juda zenite dangaus skliautu - simbolika, mėnulio šviesa, tai ne saulės -- o šilta...) tik krūptelėjimo formoje tai gali ir užfiksuot... jei pajėgus. (nors visi pajėgūs, bent jau tariasi tokiais - lapkričio pirmąją bent jau -tai tikrai, tokiais dedasi, skaitytojau niku, Laumele...)
na o širdyje - tai atmintis, argi ne? ir per kokius pasaulyje šviesos virpesius kam ta atmintis atbunda, kiekvienam turima, kad ir apie tuos, kurie jau mirė... širdyje juk gyvi...)

Dailiai pasakyti ir aiškiai mintis išdėstyta. Giriu už konkretumą, nepaprastą subtilumą ir neįprastus išsireiškimus. Jie sušildo sielą.

tai gi ne, jie anestezuoja kūno diskomfortą - einant prieš vėją, kūnui žvarbu (jei yra tokių dalykų sieloje) kurie lyg spalvinga vaivo-rykštė, gali perimti dėmesį, nuo fiziniame kūne susidariusio diskomforto.
Prieš vėją einant, yra žvarbu, jei yra vėjas, dar naktis - mėnuo...
tai gi jūs klystate, ilonailona nikučiu pasivadinęs žmoguti. Jei sieloje nebus dalykų kurie šildo, fizinio kūno diskomforto metu – šalčio pavyzdžiui, ar alkio, ar fizinio smurto - siela sušals, ir paliksi kaip gyvulys... (geras filmas \"Завещание Ленина\" akivaizdžiai parodyta tai ryškiai, kad sieloje turi būti kam šildyti kūną, jei jis yra po kokiu nors spaudimu – smurtas, šaltis, badas ir t.t.)

ar kelias būna negyvas? (tik ėjimas, prieš vėją arba ėjimas pavėjui, būna.)
tikriausiai gulbinas supratote tektą taip, kaip aš nežinau - tai yra jūsų interpretacijos šio teksto, keistai skamba tad kelias gyvas ar negyvas - šiame teksto kontekste.

įpūtei gyvybę keliui?
:)

atodūsis...akmuo krūptelėjo ...kažkas sujudino :)

Labai patiko, puikus.

čia tame žodelyje /Taip/ yra tartum /kaip?/; /na jau taip lengvai..., kad /lengvai/, būtų ne tas žodis. dėkui.

Trumpai, prasmingai. Gal nerašyčiau žodelio \"Taip\", bet čia autorei geriau žinot :)