joooo sukrečiantis laiškas. galbūt todėl ,kad esu išgyvenęs panašia situaciją pats, bet aš čia viską suprantu , viską iki smulkmenų. ir negaliu smerkti autorės už nemeilę motinai, nes buvo laiko tarpas kai ir aš savosios nebemylėjau, nes buvo širdyje tuštuma, kurią ji pati sukūrė. poto atsigulusi ant patalo atsivertė į gerą pusę.atšilo ir mano širdis atkuto sūnaus ir motinos jausmai. ir džiaugiuosi jog į amžiną atilsį išlydėjau ,kaip labai mylintis sūnus, be jokios pagiežos, be neapykantos, su visišku atleidimu.mano širdyje ji išliko MOTINA.( mano eiliukas \'\'laikiau malda\'\' daugiau pasakys) nors ko gero nedaug trūko jog būčiau visai išsižadėjąs.džaugiuosi atradęs stiprybės savyje atleidimui. ir manau ,kad autorė taip pat seniai tai padarė, kadangi sugebėjo publikuoti tokį asmenišką laišką parašyta prieš devynerius metus, kiek suprantu tikrai autorė turi stiprybės žvelgti iš laiko perspektyvos į buvusius įvykius savo gyvenime, ir publikuodama ši laišką užbėgti už akių kitų paauglių gyvenimo dramom ir tragedijom. galbūt šis laiškas suvirpins širdį atšalusiai motinai...

Man labai apmaudu,bet supratau,kad ne visi įsiskaitė,ne visi pastebėjo žodžius: \"Atėjo laikas viską pamiršti ir atleisti\". Tai ir reiškia,kad aš atsisveikinu su savo skausmu ir nuoskaudomis,viską atleidžiu.
Viskas jau praeity. Ačiū visiems už komentarus, jų kaip niekada daug.;)

Žiaurus laiškas...Labai taiklus ir teisingas Rykštė komentaras.Mama,kokia ji bebūtų –lieka mama.Ir neturime teisės jos teisti. Neteisk ir nebūsi teisiamas.Kokia turi būti širdis, kuri nemoka atleisti? Ar ta neapykanta neatsisuks atgal?

Ir sprogo tarsi pumpuras kitoniškas ir tikras jausmas.

O jau klaidų klaidelių. Atleiskit, bet net tokius įrašus reikia taisyti ir redaguoti.
O ir mintys... ar jos skaitytojui prasmingos, reikalingos? Tokius įrašus verčiau pasilikti sau. Arba įvilkti į tokius rūbus, kad skaitytojui plaikai ant galvos nešišiauštų. Subtiliai reikia. Subtiliai.
Ir man gaila jūsų mamos. Ir nesuprantu, kodėl tiek neapykantos tekste. Mama lieka mama. Kad ir ko pridarius būtų.
Apskritai neapykanta kenkia pačiam nekentėjui, o ne nekenčiama objektui.
Išmokit atleisti ir atleiskit - pasaulis sušvis kitomis spalvomis.

Žmogau...Dramatiška, tačiau kas tie gyvenimo purvai? Problemos, nenusisekimai?...
Apie tikriuosius vargus ir ar jie buvo tikri mes sužinome tik gyvenimo pabaigoje. Tik tuomet, išvargęs ir purvinas nuo gyvenimo dulkių, gali nebesugebėti atsikelti. O jaunatviškų jėgų kupinas atsikelsi ir ne įimą, ir ne du šimtus kartų. Ryžtingumo, valios, tikėjimo reikia.
Jaunystėje mes visi mėgstame dramatizuoti, nes susiduriame su gyvenimu petis į petį. Po apšilimo ateiuna susitaikymas - gyvenimas nėra lengvas. Vieni susigūžia ir burbėdami laukia pabaigos, kiti - pasistiebia ir pamato \"gražias pievas\", nors dabar jau žinodami, jog jose YRA purvo pilnų balų.
Kita vertus, motinos nemeilė - skaudus dalykas. Išties. Tenka pačiam atsistoti ir kovoti gyvenime pasiklaiujant vien savimi. Pradžia - nepavydėtinai sunki.
Man telieka apgailestauti, jog nešioji tiek daug skausmo savyje. Jog neatleidai. Juk svarbiausia susitaikyti su savo pyksčiu, o tuomet ateis ir ramybė, kuri leis lengviau atsikvėpti.
Sėkmės ir optimizmo Tau.

...suprasti gali tik tas, kas pats augo \"prie šaltosios širdies...\" Nieko nėra baisiau už suniokotą vaiko gyvenimą, už nepatirtą šilumą. Kas gali būti baisiau vaikui mažam ar suaugusiam neturėti mamos?
Daug sužeidimų skaičiau net tarp eilučių.
Moralizuoti gali tik tas, kas nenujaučia vaiko skausmo, atimtos vaikystės saulės. Gal reikia išsikalbėti, kad palengvėtų žmogui.
Jaučiu, kad savo vaikus labai mylite ir niekada jiems neleisite patirti to košmaro, kuris persekioja Jus.
Kažkada skaičiau knygą: \"Bėgančios su vilkais\", kurioje puikiai aprašytas vaiko skausmas, kai niekada nepatyrė motiniškos meilės. Rašoma, kad kartais per kažkokį apsirokimą, mažas žmogutis ateina visiškai pas jam svetimą sielą. Užaugus, reikia tiesiog įsisavinti, kad taip jau buvo, atsitiko. Padėkite duona, jei pritrūks, o taip gyvenkite džiugų ir prasmingą gyvenimą ir mylėkite savo vaikus.
Sujaudino. Ačiū už atvirumą.

per apsirIkimą atsiprašau už klaidelę. :)

Atsiprašau,klaidų daug,bet ATKREIPKITE DĖMESĮ,kuriais metasi TAI parašyta ;).Aš ir neredagavau