melodingas, bet mano galvoje tokios pasaulio interpretacijos iš nakties į rytą - neiškyla.
gal jei siurrealistinį paveikslą tapyti, būtų įmanoma tapyto suasmenintą naktį kuri nusišauna prie vieno smilkinio ranka su pistoletu o jau iš kito smilkinio išskriejusi kulka kaip kometa toli nuo galvos nuskriejusi palikdama auštančią uodegą. Bet nežinau - ko dabar čia mėgaujamasi tokiu rytu, naktis nusišovė. žinote iliustratyviai žodžiu - mintimi, bet mintis kažko su nepagrystu prievartos elementu ne harmoningumo - labai disharmoniškai, su pasaulio harmonija randasi. Man tai nepatiko - nes be motyvo, tiek naktis ko šovėsi, jei suasmeninti tą paros laiką, nei jis - rytas kada brėkšta, į tai panašus. Jei Žemėje išauštų taip rytas - Klapt!- kaip šviesos jungiklį, kažkas išjungė, (pačią Naktį) ir jau raudonas dangus rytuose, staigiai. Tada būtų viskas organiška ir motyvo nereiktų. bet dabar...
Naktis nusišovė, jei tu nusišovei auštant - bet tai suvoksi tikriausiai tik nusišaunant, dar nenusišovęs. čia kiek suprantu ne taip, o į tai, kad pas žmogų atėjo nušvitimas - metafora, nu tai tikrai ne, bet pati naktis - tik siurrealistiniame paveiksle. Šūvis, trinkt - ir jau raudonas dangus. Va saulę kaip raudoną sviedinį į dangų rytas gali iššauti, bet kaip naktis nusišauti, nu ne. (filosofiniu atžvilgiu, tai ta pati erdvė tik be šviesos dalelių. poezijos, man nėr graži ir organiška ta scena - naktis nusišovė rytas. (šiame kūrinyje. nėra motyvo, atrodo kaip pigus siaubiakas.)
kas liečia melodingumą eiliaus - gražu.
tokia mintis atėjo, kad dalinčiau kiekvieną gal posmą kaip atskirą paveikslą, nes eilėraštis neturi dinamikos mintyje tik paveikslais aprašomas, kaip matosi ir išsijaučia vienam autoriui, tamsusis paros laikas - naktis, iki kai brėkšta ryto žaros, ir daugiau nieko.
Nebent herojų kankino visą naktį nemiga, o jis norėjo užmigti ir finale, kai raudo dangus, jį užplūdo miegas. nu jo naktis nusišovė, gal tiek metafora, bet to nesijaučia paskutinio posmo dinamikoje, jis plaukia lyg ir visi kiti plaukę iki jo, lyg liejami akvarele, tame pačiame plaukime.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-07-29 23:56:37
Po langais įsikūkčioja vėjo apnuogintas kūnas...
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-04-01 14:14:09
\"bet prieš aušrą
pati sutema nusišauna\"
Taip susidomėjus skaičiau,o šitos dvi eilutės padvelkė pigia šiuolaikine mada...
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-03-31 21:21:49
o man kazkuo pavasariskai erotiskas :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-31 12:29:48
Toks pavardinimas. Lyg sąrašas, prie kurio galima dėt varneles. Naktis - checked, diena - checked, žibintas - checked.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-03-31 11:10:29
Epinis, poetiškas, nebanalus, geras.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-31 10:29:57
melodingas, bet mano galvoje tokios pasaulio interpretacijos iš nakties į rytą - neiškyla.
gal jei siurrealistinį paveikslą tapyti, būtų įmanoma tapyto suasmenintą naktį kuri nusišauna prie vieno smilkinio ranka su pistoletu o jau iš kito smilkinio išskriejusi kulka kaip kometa toli nuo galvos nuskriejusi palikdama auštančią uodegą. Bet nežinau - ko dabar čia mėgaujamasi tokiu rytu, naktis nusišovė. žinote iliustratyviai žodžiu - mintimi, bet mintis kažko su nepagrystu prievartos elementu ne harmoningumo - labai disharmoniškai, su pasaulio harmonija randasi. Man tai nepatiko - nes be motyvo, tiek naktis ko šovėsi, jei suasmeninti tą paros laiką, nei jis - rytas kada brėkšta, į tai panašus. Jei Žemėje išauštų taip rytas - Klapt!- kaip šviesos jungiklį, kažkas išjungė, (pačią Naktį) ir jau raudonas dangus rytuose, staigiai. Tada būtų viskas organiška ir motyvo nereiktų. bet dabar...
Naktis nusišovė, jei tu nusišovei auštant - bet tai suvoksi tikriausiai tik nusišaunant, dar nenusišovęs. čia kiek suprantu ne taip, o į tai, kad pas žmogų atėjo nušvitimas - metafora, nu tai tikrai ne, bet pati naktis - tik siurrealistiniame paveiksle. Šūvis, trinkt - ir jau raudonas dangus. Va saulę kaip raudoną sviedinį į dangų rytas gali iššauti, bet kaip naktis nusišauti, nu ne. (filosofiniu atžvilgiu, tai ta pati erdvė tik be šviesos dalelių. poezijos, man nėr graži ir organiška ta scena - naktis nusišovė rytas. (šiame kūrinyje. nėra motyvo, atrodo kaip pigus siaubiakas.)
kas liečia melodingumą eiliaus - gražu.
tokia mintis atėjo, kad dalinčiau kiekvieną gal posmą kaip atskirą paveikslą, nes eilėraštis neturi dinamikos mintyje tik paveikslais aprašomas, kaip matosi ir išsijaučia vienam autoriui, tamsusis paros laikas - naktis, iki kai brėkšta ryto žaros, ir daugiau nieko.
Nebent herojų kankino visą naktį nemiga, o jis norėjo užmigti ir finale, kai raudo dangus, jį užplūdo miegas. nu jo naktis nusišovė, gal tiek metafora, bet to nesijaučia paskutinio posmo dinamikoje, jis plaukia lyg ir visi kiti plaukę iki jo, lyg liejami akvarele, tame pačiame plaukime.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-31 10:24:30
...puiku! Ačiū, negaliu nepaimti. Nuostabiai plaukia naktis, aušta...