ažkaip savas :) primena apsėdimą, kai vis labiau norisi pamiršti ir vis labiau neišeina :)
Anonimas
Sukurta:
2010-03-31 06:30:28
Pabaigoj rimavimas nukrypsta į negeresnį šoną:-)
Pradžia įtikina: nebereikia, kad primintų, bet vis atsiranda ir atiranda kažkas, kas kitaip negali... Neišvengiamas jausmas.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-03-31 23:46:59
Puiku, ypač paskutinis posmas. Taip nestandartiškai ir taip įtigiai. Nežinau, kodėl, bet tas eilius man paliko labai gerą įspūdį :)
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-03-31 20:57:43
Ačiū.Labai .Tiesiog,kad skaitėt.Gera...
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2010-03-31 17:32:32
Labai patiko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-31 09:27:07
Labai labai švelniai apie skaudų nepamiršimą...labai patiko...labai...pasiimsiu :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-31 08:42:20
...lyriškai švelniai. Vaizdingai... Tikiu, kad tokie žavingi jausmai dar atras atgarsį.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-31 08:26:24
Nuostabiausias paslaptingos akimirkos išdainavimas... Labai patiko... :)
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-03-31 07:29:42
ažkaip savas :) primena apsėdimą, kai vis labiau norisi pamiršti ir vis labiau neišeina :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-31 06:30:28
Pabaigoj rimavimas nukrypsta į negeresnį šoną:-)
Pradžia įtikina: nebereikia, kad primintų, bet vis atsiranda ir atiranda kažkas, kas kitaip negali... Neišvengiamas jausmas.