Ačiū. Tikriausiai tai laiškas. Sutinku. O kodėl \"tokio amžiaus moteris\" negali mąstyti savo anūkų žodžiais? Beje tai tikra istorija. Kai pagaliau jinai gali pasidžiaugti nuotrauka, tai kodėl jai su ta nuotrauka nepasikalbėjus? Juk kalbasi žmonės su mirusiais artimaisiais prie jų kapų kauburėlių, o čia nuotrauka...
Labai dėkoju už nurodytas klaidas.

Nesikartosiu, nes visas pastabas pareiškė abu auksčiau komentavę Autoriai. Keliu kūrinį į literatūrinius laiškus

Labai daug stiliaus klaidelių. Reikėtų pasistengti, kad jų būtų kiek įmanoma mažiau ( idealiausia- jų nebuvimas).
Tai tikrai nėra apsakymas. Bet džiugina, kad nepriskyrėte šio kūrinio dramai:)
Skaitant taip pat kilo klausimas: ar tokio amžiaus moteris šitaip kalbėtų? Manau, beeik esu įsitikinusi, kad ne. Rašant tokiomis temomis reikėtų būti arba pačiam tai patyrus, arba labai įdėmiai stebėti aplinką, tokias situacijas patyrusius žmones. Jų elgiasi, jų kalbas. Ir be abejo, visą kūrinio idėją pateikti kitaip, nei tai darė ne vienas rašantis. O tikrai įmanoma, net ir tokiomis, kartais banaliai atrodančiomis, temomis. Kalbėti savaip ir patraukliai. Tikiu, kad kada nors to sulauksime iš Jūsų. Sėkmės tobulėjant.:)

\"Tai buvo taip seniai, ir kartu, rodos, tik vakar.\" - pirmas kablelis nereikalingas;
\"Tai buvo taip seniai, ir kartu, rodos, tik vakar. Praėjo daugiau kaip trisdešimt metų, bet visus įvykius regiu taip aiškiai, lyg viskas būtų įvykę tik vakar. \" - vakar vakar. Kam kartotis?
Pirmoje pastraipoje tas skaičius (trisdešimt) kartojamas tikrai per dažnai. Manau, pakanka paminėti kartą ir skaitytojas tai įsimena;
\" Apie tris šimtus metrų kelio atkarpą į mokyklą kartais eidavome drauge.\" - trijų šimtų metrų;
\"...ir pergyvendavau, jei gaudavai ketvertą.\" - manau, pergyventi reiškia ką kitą. Prasme, kurią turėjot omeny, jis vartojamas šnekamojoje kalboje;
\"Nesikeikei ir nešūkavai, įrodinėdamas, koks tu kietas. \" - kietas? Čia šnekamoji kalba netinka. Arba imkit į kabutes;
\"...į mokyklos šokių vakarėlį, o tuo labiau į kaimo gegužinę. \" - ar tik nepainiojat laikotarpių? Kažkaip neskamba čia ta gegužinė;
\"...mano svajonės: - svajodavau, kad tu...\" - brūkšnio čia tikrai nereikia;
\"...švelnų balsą: \"linkiu tau ...\" - reikia pradėti iš didžiosios po dvitaškio;
\" Kada man buvo atverti vartai..\" - Kai, o ne kada;
\" Dabar žinojau kur tu gyveni,\" - kablelis prieš šalutinį sakinį;
\"...šaunią žmoną, ir dar šaunesnę dukrą\" - kablelis nereikalingas.

Perskaičiau ir pagalvojau: kas iš tokio teksto? Nepykit, bet čia ne apsakymas. Galbūt dėčiau į literatūrinį laišką. Bandėt kalbėti garbaus amžiaus moters vardu, bet kažkaip sunkiai gavosi. Nemanau, kad kuri penkiasdešimtmetė sakytų \"koks tu kietas.\" Tiesiog nelaimingos mokyklinės meilės istorija. Na, gražu, kai tai būna įvilkta į ką nors. Išplėtota istorija su vingiais, siužetu, sudominanti, traukiant. Dabar gi - tiesiog neišsiųstas laiškas įsivaizduojamam mylimajam. Taip, įsivaizduojamam, nes ji tikrojo jo taip ir nepažinojo: kas iš to matymo ir žvilgsnių. Ir tas drovumas manęs neįtikino.

Rašykite apie tai, ką pati patiriate, ką išjaučiate, ką tikrai žinote. Ši tema tiesiog jau išsemta ir nereikėtų ja rašyti, jeigu neturite idėjos, kaip kitaip, įdomiai, ją pateikti.
Sėkmės.