\"Nusipirkau guminius batus. Apsiaunu juos ir pradedu žingsniuoti keliu, aukštai
iškėlusi galvą.\" - reikėtų derintis laikus;
\"Nepajaučiu, kaip atsisėdu į tą jūrų vandenyną,\" - geriau skambėtų \"nepajuntu\";
\" Pora moteriškaičių, iškiliomis sukniomis, įsikibusios į savo brangiausius, šauksmais bando vėtrą tramdyti.\" - paskutinius žodžius apkeisčiau vietomis;
\" Tolėliau skęsta milžiniškas laivas, baltomis burėmis\" - kablelis nereikalingas;
\"Jaučiu kaip jūros susigeria man į plaukus, odą, drabužius.\" - kablelis prieš \"kaip\".
Tekstas tikrai jausmingas, netgi pasakyčiau - audringas. Ir šįkart nejučia tekstas tarsi papildė dainą, kurią dabar klausau. O gal daina jį papildė. Kad ir kaip bebūtų, darbas sukelia jausmus, o tai tikriausiai vienas didžiausių bet kokio teksto pliusų.
Man patinka jūsų idėjos ir jų įgyvendinimas.
Kaip man patinka tokie kūriniai..! Be jokių taisyklių, netelpantys į niekieno sukurtus rėmus, tiesiog - meniškos sielos regėjimai. Lietum, paprastuose dalykuose tu sugebi įžvelgti didžius stebuklus: šį kartą vandenyną baloje... Visame tekste jaučiau užsidegimą, susižavėjimą, žodžiuose slypėjo jausmai... Tavasis pasakojimas man priminė tas vasaros dienas, kuomet krentu į aukštą žolę ir buriu pasakas iš baltų debesų:) Nes kiekvienas iš jų vis į ką nors panašus:)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-05-01 17:43:34
Toks šiltas, gražu ;>
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-04-02 11:58:37
\"Nusipirkau guminius batus. Apsiaunu juos ir pradedu žingsniuoti keliu, aukštai
iškėlusi galvą.\" - reikėtų derintis laikus;
\"Nepajaučiu, kaip atsisėdu į tą jūrų vandenyną,\" - geriau skambėtų \"nepajuntu\";
\" Pora moteriškaičių, iškiliomis sukniomis, įsikibusios į savo brangiausius, šauksmais bando vėtrą tramdyti.\" - paskutinius žodžius apkeisčiau vietomis;
\" Tolėliau skęsta milžiniškas laivas, baltomis burėmis\" - kablelis nereikalingas;
\"Jaučiu kaip jūros susigeria man į plaukus, odą, drabužius.\" - kablelis prieš \"kaip\".
Tekstas tikrai jausmingas, netgi pasakyčiau - audringas. Ir šįkart nejučia tekstas tarsi papildė dainą, kurią dabar klausau. O gal daina jį papildė. Kad ir kaip bebūtų, darbas sukelia jausmus, o tai tikriausiai vienas didžiausių bet kokio teksto pliusų.
Man patinka jūsų idėjos ir jų įgyvendinimas.
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2010-03-30 15:57:42
Dėkoju visiems (: AK - apsigavote :}
Anonimas
Sukurta: 2010-03-30 09:21:32
Priminė Alessandro Baricco ,, Jūra vandenynas,,. Aišku, galiu klysti, bet nuojauta kužda, kad jis padarė Jums įtaką:)
Vartotojas (-a): Astra
Sukurta: 2010-03-29 21:36:40
Šaunuolė, lit... Juk sakiau, kad turi žodžių skrynelę;)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-29 21:00:19
Pavydžiu tokios vaizduotės. Neduokit jai užsnūsti ir vis rašykit, rašykit, rašykit.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-29 17:07:49
...ir vėl puikus Jūsų Kūrinys. Ir vėl pasiimu. Ačiū. Nuostabiai laki vaizduotė.
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-03-29 16:38:35
Kaip man patinka tokie kūriniai..! Be jokių taisyklių, netelpantys į niekieno sukurtus rėmus, tiesiog - meniškos sielos regėjimai. Lietum, paprastuose dalykuose tu sugebi įžvelgti didžius stebuklus: šį kartą vandenyną baloje... Visame tekste jaučiau užsidegimą, susižavėjimą, žodžiuose slypėjo jausmai... Tavasis pasakojimas man priminė tas vasaros dienas, kuomet krentu į aukštą žolę ir buriu pasakas iš baltų debesų:) Nes kiekvienas iš jų vis į ką nors panašus:)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-03-29 15:34:10
Įdomus darbas. Gal kiek ištemptas. Patiko \"lelioja\":)