Kryžiavos vėjų špagos ir mintis
Kaskart už pažinimo būvį grūmės
Ir degino lyg užguita ugnis
Į nežinią nutolstantis artumas. ---------- tas patiko. (kaip išbaigtas trumpažanris. dabar tas posmas septintame eilėraštyje.)
ir tas visas kaip lyrika-eilėraštis:
Šiąnakt keistai kalbėjo mudu:
Pailsęs aš ir tu, nerimstanti širdie,
Kartojai man, kad tavyje viltis pabudo,
Kad gimė danguje maža žvaigždė.
Ilgai kalbėjom, nakčiai leidus,
Apie dienas, mainytas į monetą,
Apie randuotą sielos veidą,
Kurį apspjaudo ir apmėto.
Kaip vaikas, paklusnus, nuleidęs galvą,
Aš vėlei patikėjau, kad esi
Parinkus man lemtingą spalvą
Kasdienio ryto spindesy.
---------------
pažymėtas 8 eilėraščiu.(jei kaip nors pradėtumėte kaitalioti vietomis. man net dabar atrodo, kad septintas galėtų būti aštuntu o aštuntas septintu (eilėraščių tvarka, kaip jie eina vienas po kito) bet tekstus pacitavau kurie patiko.
tas vienas posmelis (ryškiasniu šriftu iš septintos dalies) - tai kaip išbaigtas savarankiškas trumpažanris, koks puikus, talpus, sklandus ir su filosofine mintimi, t.y. mintimi daugiasluoksnis, lyriškoje dvasioje išsakyta, ir jame yra tas tarp slypinčių minčių, jų priešpriešose,(tarp minčių) paradoksalumas , kuris suteikia bendrai daugiasluoksniai minčiai, jau filosofinį tiesos atspalvį - tikrumą.
Anonimas
Sukurta:
2010-03-28 10:08:15
Pavasarinis geras vilties rūmas
Anonimas
Sukurta:
2010-03-28 09:59:25
Su didžia meile. O kai kas ir sklandžiai susidainuotų.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-28 10:16:23
Kryžiavos vėjų špagos ir mintis
Kaskart už pažinimo būvį grūmės
Ir degino lyg užguita ugnis
Į nežinią nutolstantis artumas. ---------- tas patiko. (kaip išbaigtas trumpažanris. dabar tas posmas septintame eilėraštyje.)
ir tas visas kaip lyrika-eilėraštis:
Šiąnakt keistai kalbėjo mudu:
Pailsęs aš ir tu, nerimstanti širdie,
Kartojai man, kad tavyje viltis pabudo,
Kad gimė danguje maža žvaigždė.
Ilgai kalbėjom, nakčiai leidus,
Apie dienas, mainytas į monetą,
Apie randuotą sielos veidą,
Kurį apspjaudo ir apmėto.
Kaip vaikas, paklusnus, nuleidęs galvą,
Aš vėlei patikėjau, kad esi
Parinkus man lemtingą spalvą
Kasdienio ryto spindesy.
---------------
pažymėtas 8 eilėraščiu.(jei kaip nors pradėtumėte kaitalioti vietomis. man net dabar atrodo, kad septintas galėtų būti aštuntu o aštuntas septintu (eilėraščių tvarka, kaip jie eina vienas po kito) bet tekstus pacitavau kurie patiko.
tas vienas posmelis (ryškiasniu šriftu iš septintos dalies) - tai kaip išbaigtas savarankiškas trumpažanris, koks puikus, talpus, sklandus ir su filosofine mintimi, t.y. mintimi daugiasluoksnis, lyriškoje dvasioje išsakyta, ir jame yra tas tarp slypinčių minčių, jų priešpriešose,(tarp minčių) paradoksalumas , kuris suteikia bendrai daugiasluoksniai minčiai, jau filosofinį tiesos atspalvį - tikrumą.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-28 10:08:15
Pavasarinis geras vilties rūmas
Anonimas
Sukurta: 2010-03-28 09:59:25
Su didžia meile. O kai kas ir sklandžiai susidainuotų.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-28 15:42:49
...ir gimė iš tiesų...gražios mintys, prasmingos.