← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/42296

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2010-05-04 21:20:37

Tiek daug tikrumo ir gyvasties...
Ai, kas pasakys, kur gyvenimas ir kur teatras... kasdien...

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-04-01 17:58:29

Perskaičiusi prisiminiau anuos laikus... Gyvenimas, savaime, lyg teatro scena. Tik tikrąją rolę, patikėtą kiekvienam, stengiamės atlikti kaip beišmanom...

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-03-27 20:08:06

Labai fain :)...nuotaikingas pasveikinimas. Jūs kaip visada geros nuotaikos nešėja...aš prisidedu prie Jūsų sveikinimo: sveikinu visus :)...daugiau ar mažiau mes visi tos teatro dienos sveikinimo nusipelnę ...atliekam svarbiausią rolę savo gyvenimo ,,spektaklyje\"...ačiū

Anonimas

Sukurta: 2010-03-28 16:07:02

...skaičiau su įdomumu, gaila, kad greit pabaiga... Oi, įdomus tas gyvenimėlis...ir kaime ir mieste, Laimute.
o, režisierius Juozas, gal Kanapeckas? Juk jiedu su Liucija abu prie meno buvo ir mano jaunystėje :)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-28 16:13:55

Nuostabiai tikroviškas pasakojimas. Ačiū Jums, Klajūne. Scenoje pradėjau vaidentis dar nepradėjęs eiti į mokyklą. Baigiau gal prieš 10 metų. Ir kas svarbiausiai, kad maono kolegų likimai susiklostė labai panašiai. Kultūros namų direktorei ir režisieriai - infarktas. Vienas dar neturėdamas nei keturiasdešimties(policininkas) - pasikorė. Dar kitą, mano klasės draugą, pernai rado negyvą fotelyje. bežiūrintį televiziją. Et, o kiek visko dar yra nutikę per tiek metų.

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-04-03 15:09:14

Miela buvo skaityti.Et, likimai...
Ačiū,labai sklandu,gal tik ilgesnio norėjos.