← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/42123

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-03-22 21:46:38

mažuma nedera pradžia ir pabaiga, bet labai jaukus, dėkui

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-22 21:27:36

mielas kalbėjimas. (juokingas: /kartais - kai mirštu/)
bet tokia literatūrinė miniatiūra - lėkštoka.
įprasmina tai: //Tik mamai nesakykim.// ---- kartą vaikai eina maudytis, o tėvas vienam iš tų vaikų įkandin tam būreliui prisaikdindamas- //nuskęsi, tai nebandyk grįžt namo, užmušiu. //
negera ta mama, jei vaikas numirti svajoja, ar vaikas labai mamą myli, bet mato kad ji bejėgė jam pagelbėt ir nenori jos skaudinti, gal dar kaip nors išgyvens, praeis. (tai tada jau ne vaikas, jau gali būti koks devintokas... ) čia pagal tekstą rodos vaikelis mažas vaikelis.

kaip kūrinys - ne kūrinys. bet ta paskutinė eilutė kažkiek įneša tokios tai kiniamatografinės dvasios. lyg koks dialogas, pokalbis iš filmo - fragmentas. tik tiek.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2010-03-22 21:14:09

ir vėl pamiršau - pasitaisysiu - puikus pavadinimas :)

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2010-03-22 21:13:17

Vietom užsižaista su žodžiais. Bet visumoje - mielas ir jaukus eilius. Tik nesakykite mamai, kad taip sakiau :)) ir prisiminkite - kartais mažiau žodžių, kur kas geriau. :)