ta pati (nieko neredagavau). nemanau kad jūs esate daug jaunesnė už mane (kartų skirtumas) tačiau į parduotuvę eidama pasiimkite padidinimo stiklą ir viską su EE tai (kurie žmogui kenksmingi, organizmui, tai ir protas gal nebe toks giedras pasidaro - ir išsilieja poezijoje gašlumu arba lėktumu bei nepahrystu vulgarumu ir t.t.) tos produktus atmeskite. (sako kad sveikame kūne sveikesnė siela-bet tai bus tik tiek, kad jei žmogus yra gamtos dalis, o taip yra, nu tai tiek tas vienis - gyvoji gamta - pataps švaresnė, ekologiškesnė ir ne daugiau, bet tiek kiekvieno valioje, tiek žmogus gali ir pakeisti - kaip vienetas.)
Nu aš dar mėsos nevalgau, čipsų ir kokakolos, gal ir jūsų paskaidrės.
bet eilėraštis - jis (mano poezija neturi agresijos - labai mažai tik atsvarai. daugiau filosofinis kampas akcentuojamas.)
nei kietas nei minkštas - tik poezija. (sraiges ant asfalto, traiško automobiliai, o kai jos daržus užpuola-žmonės jas renka kibirais ir kaip vėžius - užpila verdančiu vandeniu. Bet vėžius raudonus valgo, (gyvus į verdantį vandenį ir jie išverda - raudoni - mėsa balta žnyplėse ir uodegose. Kur vėžiai gyvena - ten vanduo švarus. tokio vis mažiau dabar gamtoje. sraigių tai nevalgo, bet taip su jomis kariauja, kibirais surenka ir į verdantį vandenį. ) Lietuvoje bent jau taip.
čia poezija apie žaliąjį dievą (kaip švarios ekologijos mylėtoją, Urbanistiniame žmogaus pasaulyje.)
Anonimas
Sukurta:
2010-03-22 17:50:05
Dabar Jūsų poezija giedra, aiški.
Nebeaugam nuo E raidžių.
žiogas kaip visada, krapštinėjasi į lankas. gulbine, jei tau trūksta, įsisuk. (E) -ekologiškai tai negeras dalykas, šiaip jau produktuose tas E. (pievoj - pievojE - ant žolių voratinkliai stikliniai - nuo lietaus - lyg tuoj duš - kada gervės klyksmą saksofono palieka dangui - tada, žalias dievas pakels tik sraigę šliaužiančią nuo asfalto. Kregždės ant žemės tupia tik kartą - ir nebepakyla.) atsispiria skrydžiui jos visada aukščiau nei nuo žemės, ir sėdėt mėgsta kaip natos ant elektros laidų, ir pakilt, deja jau XXI a. ir laidų atsisakoma, jie klojami kabeliuose po žeme... nestraksi ant žemės kregždės - kaip zylės žvirbliai kielės ir t.t.
POEZIJA - apie Urbanistiką ir sraiges...
Anonimas
Sukurta:
2010-03-22 17:05:11
Ponia Kvinta, voratinklius nurašiau į žiemą, nevisi tokie pajautūs kaip Jūs.
Ir labiai įdomiai tos sraigės su kareivintos, kad ekologinį ūkį neprarytų.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-03-23 07:41:24
Gražios, gražios Jūsų eilės, kaip ir \"paskaitos\". :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-22 18:37:48
ta pati (nieko neredagavau). nemanau kad jūs esate daug jaunesnė už mane (kartų skirtumas) tačiau į parduotuvę eidama pasiimkite padidinimo stiklą ir viską su EE tai (kurie žmogui kenksmingi, organizmui, tai ir protas gal nebe toks giedras pasidaro - ir išsilieja poezijoje gašlumu arba lėktumu bei nepahrystu vulgarumu ir t.t.) tos produktus atmeskite. (sako kad sveikame kūne sveikesnė siela-bet tai bus tik tiek, kad jei žmogus yra gamtos dalis, o taip yra, nu tai tiek tas vienis - gyvoji gamta - pataps švaresnė, ekologiškesnė ir ne daugiau, bet tiek kiekvieno valioje, tiek žmogus gali ir pakeisti - kaip vienetas.)
Nu aš dar mėsos nevalgau, čipsų ir kokakolos, gal ir jūsų paskaidrės.
bet eilėraštis - jis (mano poezija neturi agresijos - labai mažai tik atsvarai. daugiau filosofinis kampas akcentuojamas.)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-22 17:51:19
nei kietas nei minkštas - tik poezija. (sraiges ant asfalto, traiško automobiliai, o kai jos daržus užpuola-žmonės jas renka kibirais ir kaip vėžius - užpila verdančiu vandeniu. Bet vėžius raudonus valgo, (gyvus į verdantį vandenį ir jie išverda - raudoni - mėsa balta žnyplėse ir uodegose. Kur vėžiai gyvena - ten vanduo švarus. tokio vis mažiau dabar gamtoje. sraigių tai nevalgo, bet taip su jomis kariauja, kibirais surenka ir į verdantį vandenį. ) Lietuvoje bent jau taip.
čia poezija apie žaliąjį dievą (kaip švarios ekologijos mylėtoją, Urbanistiniame žmogaus pasaulyje.)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-22 17:50:05
Dabar Jūsų poezija giedra, aiški.
Nebeaugam nuo E raidžių.
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-03-22 17:36:46
Savotiškai \\kietas\\eiliukas.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-22 17:23:22
sakau, kad nedaaugai, ir eilėraščiai tavo kvaili, skaitytojau ir ,,poete,, pasivadinęskiaukiau
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-22 17:15:47
žiogas kaip visada, krapštinėjasi į lankas. gulbine, jei tau trūksta, įsisuk. (E) -ekologiškai tai negeras dalykas, šiaip jau produktuose tas E. (pievoj - pievojE - ant žolių voratinkliai stikliniai - nuo lietaus - lyg tuoj duš - kada gervės klyksmą saksofono palieka dangui - tada, žalias dievas pakels tik sraigę šliaužiančią nuo asfalto. Kregždės ant žemės tupia tik kartą - ir nebepakyla.) atsispiria skrydžiui jos visada aukščiau nei nuo žemės, ir sėdėt mėgsta kaip natos ant elektros laidų, ir pakilt, deja jau XXI a. ir laidų atsisakoma, jie klojami kabeliuose po žeme... nestraksi ant žemės kregždės - kaip zylės žvirbliai kielės ir t.t.
POEZIJA - apie Urbanistiką ir sraiges...
Anonimas
Sukurta: 2010-03-22 17:05:11
Ponia Kvinta, voratinklius nurašiau į žiemą, nevisi tokie pajautūs kaip Jūs.
Ir labiai įdomiai tos sraigės su kareivintos, kad ekologinį ūkį neprarytų.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-22 16:57:35
ekologinis.
jūs dar nedaaugote iki poezijos. (kur čia radote žiemą - tikriausiai neišsipagiriojote.)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-22 16:56:08
Nesuprasi. \"Kolūkis eina į žiemą\".