...man neužteko vieno karto, skaičiau kaip šauksmą sielos, kenčiančios, patikėjusios nepakartojamu jausmu, beviltiškai norisi išmesti jausmą, jausmą kuris žinai neturi ateities, bet vėl iš naujo kankinančiai skaudžiai dūria, kaip aidu atsiliepia ir vėl naujai...tai jausmas tikras, kenčiančio Žmogaus...
Apkeisčiau vietomis žingsnius su žodžiais, nes žodis gali tapti žingsniu, t. y. įgauti veikimo galią. Tuomet netiktų \"lietę\". \"pamirški alkį / kvepiantį drėgna žole\" netikėtas palyginimas suteikia tekstui skonio, \"įžemina\" lyrinio Aš patirtį, paverčia ją dulkėmis, panaikina, tačiau, praeities \"kvapas\", dar juntamas (pirmajame posme praeitis dar girdima ir juntama). Paskutiniosios eilutės rodo lyrinio subjekto apsisprendimą ir ryžtą. Nuskamba kaip atsisveikinimas, kaip paskutinis žodis praeičiai, kaip pirmasis žodis dabarčiai, per kurią einama ateitin. Sakyčiau, čia nebe jausmai, o eksperimentas, tiksliau, eilėraštis, kuris norėtų būti tik šiek tiek pakoreguotas. Jausmas yra užkoduotas poetine kalba, jis išbaigtas.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-03-20 02:30:54
Nuplautos dulkės miega...puikumėlis
Bet vistiek trupinėlio vilties.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-03-19 13:48:16
kūrinio žavesys slypi užuominose, pauzėse, nutylėjimuose, subtili žmogiškosios būties situacija.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-03-19 13:05:05
Būna skaudu, bet dvigubai skaudu, kai prie to skausmo prisirišama... Apie miegančias dulkes - ypač.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-03-19 08:53:03
...man neužteko vieno karto, skaičiau kaip šauksmą sielos, kenčiančios, patikėjusios nepakartojamu jausmu, beviltiškai norisi išmesti jausmą, jausmą kuris žinai neturi ateities, bet vėl iš naujo kankinančiai skaudžiai dūria, kaip aidu atsiliepia ir vėl naujai...tai jausmas tikras, kenčiančio Žmogaus...
Anonimas
Sukurta: 2010-03-18 17:43:20
Skaudus kalbėjimas atsisveikinant. Net supurtė.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-03-18 16:54:31
alkis, kvepiantis drėgna žole --- panirti kviečia.
Noras išsivaduoti, perlipti į kitą vertybių pakopą.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2010-03-18 11:42:56
jautriai ir jausmingai įsakmus kalbėjimas...
Anonimas
Sukurta: 2010-03-18 10:45:10
Poetiška, nors liūdnokas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-18 07:49:58
gražiai poetiškai užkoduota...ir forma ir jausmai...ir žodžiai patiko :)
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2010-03-18 07:35:18
Apkeisčiau vietomis žingsnius su žodžiais, nes žodis gali tapti žingsniu, t. y. įgauti veikimo galią. Tuomet netiktų \"lietę\". \"pamirški alkį / kvepiantį drėgna žole\" netikėtas palyginimas suteikia tekstui skonio, \"įžemina\" lyrinio Aš patirtį, paverčia ją dulkėmis, panaikina, tačiau, praeities \"kvapas\", dar juntamas (pirmajame posme praeitis dar girdima ir juntama). Paskutiniosios eilutės rodo lyrinio subjekto apsisprendimą ir ryžtą. Nuskamba kaip atsisveikinimas, kaip paskutinis žodis praeičiai, kaip pirmasis žodis dabarčiai, per kurią einama ateitin. Sakyčiau, čia nebe jausmai, o eksperimentas, tiksliau, eilėraštis, kuris norėtų būti tik šiek tiek pakoreguotas. Jausmas yra užkoduotas poetine kalba, jis išbaigtas.