\"... tačiau jos laimei to neprireikė;\" - \"jos laimei\" yra įterpinys, tad jį reikia išskirti, o gale reikia ne kabliataškio, o dvitaškio;
\"– Už ką, už tave? – Merginos klausimas Astą sudomino. – Ir kiek tu save vertini? – Lyg bandydamas sužinoti įkaitės kainą, jis įdėmiai pasižiūrėjo į merginą.\" - po tiesioginės kalbos, pasibaigusios klaustuku, autoriaus žodžiai pradedami mažąja raide;
\"Nepyk, bet nei tavo chachalio babkės, nei tu, manęs nedomina.\" - paskutinis kablelis nereikalingas;
\"– Atvažiavom. – paaiškino Astas. \" - arba dedat kablelį, arba po brūkšnio rašot didžiąja raide;
\"Merginos padėtis vis labiau komplikavosi ir darėsi nebepakeičiama, jos pačios nebekontroliuojama.\" - o kada ji tą padėtį keitė ar kontroliavo?

Toliau klaidų netaisiau. Vėlu visgi. Ir tikiuosi, kad pagaliau atsižvelgsit į mano pastabas dėl tiesioginės kalbos skyrybos ir pasidomėsit ja.

Kas dėl turinio - ištęstas ištęstas. O stilius labai sunkus, per ilgi ir per daug dalyviais bei paaiškinimais apkrauti sakiniai.

Romaną tik įpusėjau, todėl siužeto nekomentuosiu. Merginos elgesys neįtikino, ypač jos priešinimasis, kai ji jau leidosi surišama ir iki tol tylėjo...
Žvilgsnis - ieškodamas, ne ieškodama. Pataisiau.
Paskutinio sakinio nesupratau.