← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/41713

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-03-18 00:11:14

labai jautrus..laimina ,oi laimina...net sopa

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2010-03-13 22:28:24

Motinos meilė amžina kaip pasaulis.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-13 15:18:48

ne eilėraštis, o pompastikos įsikūnijimas čia tas jūsų tekstas.
Bet koks kultas - ir Afrikoje kultas.

Anonimas

Sukurta: 2010-03-12 16:05:58

Mano vizijoje ši Motina (iš didžiosios rašau visai ne atsitiktinai) ne meldžiasi kalbėdama \"Tėve mūsų\" bet meldžia. O tai visai kas kita. Ji laimina, maldauja, meldžia meilės ne tik sau ir ne tiek sau kiek savo sūnui, bei mums visiems, net akmeniui ir želmeniui, giliai suvokdama, nors ir bandydama nuo to apsaugoti, kad savo kryžių kiekvienam reiks nešti vienasmeniškai

Anonimas

Sukurta: 2010-03-12 14:59:38

Motinos meilė visada su mumis.

Anonimas

Sukurta: 2010-03-17 23:16:04

palaimintas kelias

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2010-03-15 21:38:42

Antrinu radaai. ...jei tik galėtų...

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-03-14 16:27:28

kelyje pirma sūnaus - gilus pastebėjimas...
Saulės akimis - tikint, mylint be galo - jos spinduliuoja juk. Jautrus, taupus, bet itin taikliais, plačiaispindinčiais įvaizdžiais. Subtili kalba iki ašarų..., renkant akmenėlius ir kelio dulkeles, jei tik galėtų.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-03-14 02:18:01

ne visas mano komentaras apie eilėraštį šį/ (instinktas motiniškas amžinas kaip bet kuris instinktas.)nors pas žmones jau būna kitaip. (lietuviai žino iš žurnaliūgų)