Atsisveikinimo momentas, sakyčiau, per daug išplėstas. Norima įvairiapusiškai jį atskleisti, bet neinama gilyn - tik į plotį. Daug tos pačios šaknies žodžių, trūksta žodingumo, kalbos sodrumo. Siekiama sukelti graudulį, bet sunkoka, pati situacija turėtų kalbėti už save. Ne visas klaidas išrinkau: atsibasčiusio atėjūno - vos ne sviestas sviestuotas. Glebėsčiuoti - dariniuose išlaikoma ė. šansas - galimybė. Paskutinis sakinys netinka. Tyla čia turėtų būti iškalbinga. Be abejo, kurti vaizdą galite, tik kalba turėtų būti skalsesnė.

Keista, kodėl manot, kad jūsų zirzimas turėtų man pabosti? Tuo atveju jei jis nusibos, aš tiesiog jo nesiklausysiu. Labai aiškiai anksčiau pasakiau, kad nesu profesionalas, o pateikiu tai, ką vieną dieną ėmiau ir parašiau. Nežinau kas jūs, galbūt išties esate rašytojas, tačiau tematau tik vieną jūsų kūrinį, kurį jau anksčiau daug kas skaitė ir įvertinti jūsų kūrybos negaliu. \"Liko tik potraukis pamokslauti. Užjaučiu tuos Autorius kuriems po savo kūriniais teks tuos pamokslus skaityti\" Manau perdaug save sureikšminate. Vargu ar jau tiems autoriams labai svarbi jėga brukama kritika, tiesiog panaši į kažkokį gasdinimą. Man ji netrukdo, tačiau išties gali atbaidyti ne vieną savim nepasitikintį žmogų, kuris pabandė paimti į rankas plunksną.
Ką gi, su nekantrumu lauksiu tolimesnių kritikos straipsnių, tačiau nuoširdžiai patarčiau verčiau negaišti laiko dėl tokių mažmožių, o užsiimti tikra kūryba, jei, aišku, nevien pamokslauti sugebat.

MIelas Autoriau, rašote tai Jūs gerai, tačiau aš būsiu įkyrus ir zirsiu lyg uodas kol nusibos jums ir atkreipsite dėmesį į besaikį įvardžių kur reikia ir kur nereikia vartojimą. Tai tikrai jūsų kūrybos trūkumas. Pradėkim konkrečiai:
\" Jis neabejojo, kad atsikračius šiuo žmogumi į jo namus sugrįš ramybė ir jis, kaip anksčiau, taps jų šeimininku,...\" tai tik dalis sakinio, bet jau spėta panaudoti keturi įvardžiai. dabar pabandykite perskaityti sakinį išmetę antrąjį ir trečiąjį. Ar nukemtės sakinys? Ar nukentės mintis? Laikas būtų suprasti, kad ne žodžių gausa apsprendžia kūrinio vertę. nepykit, bet daugžodžiauti mėgstat. štai rašote:\"Tik Darius į šią tragišką sceną žvelgė ramiai, nors neatstumiančiai,\" O ar gali žvelgti ramiai ir kartu atstumiančiai? Kam tas balastas? O jo čia daug. Mėgstate atkartoti tas pačias scenas, o tai kūrinį daro panašiu į muilo operas. Tai ir būtų pagrindinės pastabos. Sėkmės, darbo ir atidumo kuriant.