← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/41688

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-03-26 17:23:34

\" kai siela išskyla kristalais\" - labai gražus vaizdas, tiesiog spinduliuojantis.
\"iš skausmo darosi lengva\" - nuskambėjo tarytum kažkokia... extazy...

Pabaiga suskamba taip neįkyriai, grakščiai ir lengvai.
Visuma patiko.

Anonimas

Sukurta: 2010-03-13 13:00:01

O štai man kaip tik mintis: kai siela išskyla kristalais labai patiko. Tarsi perregimybė sielos suskyla į skaidrius dvasios akmenukus aštriomis skaudančiomis briaunelėmis. Aš asmeniškai čia net ilgiau užsibūčiau.

Pabaigą pakeisčiau:

bijai surinkti įkvėpti
iš skausmo darosi lengva

raganų kerais
lyja –
atsigerk iš delno

Tada, manau, ir darbas sušvytėtų...

Anonimas

Sukurta: 2010-03-12 12:25:28

Kas pasakė, kad nuo ligų padeda morfijus? - visiškai su tuo nesutinku.
\" siela išskyla kristalais \" - siela ir kristalai...dvi skirtingos suvokiamybės.

\"kankinančių košmarų paklodės
geltonos kraujagyslių raidės\" - košmarų paklodės ar paklodės geltonos?bet bet kuriuo atveju - prastai išpildyta mintis šios strofos...

\"išvarpo kritulius\" - kokie krituliai iš kur jie atsiranda šiame darbe?

\"iššluoti šiukšles
raganų kerais
–lyja–
iš delno
atsigerk.\" - pabėgo iš kito kūrinio mintis?nes visiškai čia netinka.

kūrinyje nėra vientisumo, nėra įėjimų iš minties į prateimą, todėl nukenčia sugalvotas jausmo perdavimas, lyg neryšio zonoj kalbėtum telefonu - tai girdi, tai ne...

Anonimas

Sukurta: 2010-03-12 11:58:57

Būsenos metamorfozės.

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-03-12 01:14:27

valymas išsikristalizavo mozaikomis į išsivalymą - gražu...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-03-11 20:51:53

suromantinta...... :( aguonos pabirusios kraujagyslėm

Anonimas

Sukurta: 2010-03-14 15:10:30

Patiko pirmos strofos trečia eilutė ir pabaiga nuo iš skausmo.... Taip pat gerai sužaista su perkėlimais ir neskyryba.
Sunkus darbas. Iš didelio skausmo. Pabaiga maloniai atgaivina. Šiukšlės (visa tai, dėl ko ir skauda) iššluojamos raganų kerais. O jie... nulyja? Ir išgeriama? Savyje laikoma jėga, atkurianti pasaulį.

Visgi nemaloniai man eilius skaitosi... Kad ir taip gražiai pabaigą išinterpretavau, vis tiek man kūrinys tamsus, klampus. Prieš miegą nepatartinas:-))