← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/41657

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-03-11 19:19:21

Nuoširdus ir labai jaudinantis .Ačiū.Skaičiau ne vieną sykį .Visa tiesa ,ką dabar išgyvena dėl savo vaikų mūsų LIETUVA ,mūsų teviškė...

Vartotojas (-a): Algimantas

Sukurta: 2010-03-10 21:25:09

Gražus, užkabinantis kūrinukas...
Perskaičiau dar kartą ir pagalvojau.
Kiek jau tokių kiemų, visiškai tuščių bepaliko...
Kur jau niekas nebelaukia...
Su pievomis krūmokšniais apaugusiais...

Vartotojas (-a): Avoir

Sukurta: 2010-03-10 20:12:26

Įtaigus...?
Forma pasirinkta įdomi. Neįdomūs kitų autorių kūriniuose gimę ir jau atgyvenę posakiai bei frazės.
Pavasaris, kaip matau, daugeliui susuka galvą :)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-10 19:57:00

Beje, prisimenu Jūsų vardą ir aš :)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-10 19:56:15

Daugiausiai gėrio slepiasi paprastume. Jūs tai parašėte, o kiek Motinų apie tai svajoja. NUoširdus, nesumeluotas darbas. Ačiū.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-03-10 19:33:17

Nuoširdus ir įtaigus kalbėjimas. Ypač tikra:
\"Mano veidas – istorija, ir nereikia jam jokių plastinių operacijų. Aš ne visiškai atitinku tuos nuobodžius europietiškus standartus, esu tikrai ne manekenė Barbė, ir man sunku, kai liepiate rengtis svetimais skudurais.\"