GErbiamas, Autoriau. Kadangi prozoje susitiksime nuolat, norėčiau JUms atskleisti savo ydą, kurią tikriausiai ir pats jau pastebėjote. Nepaprastai mėgstu pamokslauti, tačiau JUms nebūtina atsižvelgti į mano , kai kada gal ir neteisingas pastabas. Pasirinkite tik tai kas Jums priimtina. O tie pamokslai bus po kiekvienu kūriniu:)

\"– Geriau mirti nei gyventi, – mergina žvelgė blausiomis, įdubusiomis akimis į dulkiną žemę ir kaip maldą, vis kartojo šiuos žodžius, kurie meldė išsigelbėjimo.\" Pirmoji sakinio dalis prieštarauja antajai. naudojate daug nereikalingų, apgriozdinančių ir taip jau labai ištęstą tekstą. Vienas iš pavyzdžių: \"Tik negailestingas būrys žiuri stebėjo mirtinus susirėmimus per prievartą, kurie kažkuo priminė senovines gladiatorių kautynes. \" Žiuri yra žiuri ir jis negali būti nei gailestingas nei negailestingas. Jis tik žiuri. MIrtini susirėmimai per prievartą, manau taip pattik balastas, nes tuoj pat rašoma, kad tai primena gladiatorių kovas. tad čia išeina lyg sviestas sviestuotas \" Deja, išeities likimas nepaliko\" esu anksčiau jau sakęs jums, kad likimas - visuma ir jokių išeities palikimų ji negali veikti. Patarčiau čia vietoj likomo naudoti žodį (situacija).
Jei kalbėti apie visą tekstą, tai per daug užsižeista detalėmis kurios neretai net po keletą kartų (turiu omenyje paskutines tris kūrinio dalis) jartojasi. Veiksmas vyksta vangiai. Labai jaučiasi filmų: \"Ksena\", \"Spartakas\",\"Nikita\" ir panašių įtaka. Atrodo Autorius yra matęs ir karo akademijoje buvusį nufilmuotą ir didelio neigiamo atgarsio susilaukusį\"Durtuvų mūšį\". Žinot, aš galiu nuspėti kaip įvykiai klostysis kitoje kūrinio dalyje. O tai nėra gerai. Per daug ištęstas tekstas, siužeto vingių nuspėjamumas kūrinį daro panašų į \"muilo operą\". gal ir gerą, bet ar to Autorius siekia? Matau, kad yra potensialo ir stipresniam, labiau koncentruotam, kūriniui.