Man patiko tas detališkumas. Vietomis netgi sugebėjai sukurti tą atmosferą, kuri sklando aplink, skaitant Škėmą. O tai mano akimis - didžiulis pliusas. Tekstas nebūtinai turi būti greitas, veržlus ir vaizduoti kažin kokius veiksmus ar išgyvenimus. Tos detalės kartais dar geriau apbidūna jausenas.
Realistiškas. Palėta tarmiškai, keisčiau į iš lėto, nes tekstas ne tarmiškas. Detaliai vardijami veiksmai, jaučiamas nusivylimas, nuobodulys, bet kas iš to? Didelis dėmesys detalėms, bet per mažas esmei, kurią galima vienu ar keliais sakiniais nusakyti. Kam tada rašyti tokį ilgą tekstą? Ar tikrai skaitytojui svarbu žnoti visus veikėjo veiksmus?
Nepatiko pabaiga. Šabloniška ir skubota.
Kaip jis galėjo rašyti, jei iš tiesų piešė?:)
Pagrindinis pliusas - teksto vaizdingumas, prieš akis iškylantys paveikslai.
Anonimas
Sukurta:
2010-03-07 15:40:40
Stilius tobulintina. Per daug užsižaista su tuo pieštuku.
Prieš mano akis gulėjo tuščias popieriaus lapas ir pieštukas, nepriekaištingai nusmailinta galvute. >
Prieš mano akis gulėjo tuščias popieriaus lapas ir nepriekaištingai nusmailinta galvute pieštukas (galbūt taip geriau).
Sėkmės:)
Anonimas
Sukurta:
2010-03-07 10:42:48
Gerbiamas Autoriau. Kadangi prozoje susitiksime nuolat, norėčiau Jums atskleisti savo ydą - nepaprastai mėgstu pamokslauti, tačiau Jums nebūtina atsižvelgti į mano, kai kada gal ir neteisingas pastabas. Pasirinkite tik tai, kas Jums priimtina. O tie pamokslai bus po kiekvienu kūriniu.
Kas liečia konkrečiai šį darbą, pasigendu taupumo vartojant žodžius. Pvz:
\"Aš sėdėjau paklusniai nusiteikęs ir žiūrėjau į vazos ornamentus. Prieš mano akis gulėjo \" Antrame sakinyje panaudotas asmenvardis (mano) tikrai nėra reikalingas. Reikėtų apsieiti su kuo mažiau žodžių. Bent taip jau manė Ernestas Hemingvėjus. Kiek keistokas tas sėdėjimas paklusniai nusiteikus. Gal ir gerai, bet paklusnumą įsivaizduoju, kaip pasiruošimą metus viską skubėti kitam į pagalbą. Reikėtų pagalvoti, kas tiktų geriau. (Pasirideno) ar (nusirideno ), nes pasirideno man asocijuojasi po kažkuo. Vairą gal vertėtų laikyti rankose, bet ne tarp rankų. O štai čia loginė klaida. Herojus ką tik uždegė žibalinę lempą ir:
\"Dingau aklinoje tamsoje, tik mažas šviesos ruoželis, lyg viltis, pro užuolaidų plyšį veržėsi vidun...\" Šiuo atveju, (nes buvo aklinai tamsu), o taip būti negalėjo, nes ką tik buvo uždegta žibalinė lempa, tad joks šviesos ruoželis negalėjo skverbtis ir vidun pro užuolaidas. Galėjo būti tik priešingai. \" pikžaizdė, apkrėsta maru\" vertėtų pasidomėti, kas yra maras.
Tačiau neskaitant tų pastabų, matau labai vykusiai pateiktą kūrėjo kančią. Nuostabus epizodas su dviem puodelias pieno, pastatytais skirtingose tuščio lapo pusėse... ir laužomas bei į dvi dalis dalinamas pieštukas, įvardinant tai lyg būtų dalomos dvi istorijos, neparašytos ir neegzistuojančios. Ir rezultatas:
\"Ant stalo gulėjo tūkstančiais žodžių išmargintas popieriaus lapas, vis toks pat tuščias ir liūdnas.\" Tai negali nejaudini, nes dingo ir pati, turėjusi tapti Autoriaus siluetu, istorija. LIko tik skausmas. Ačiū Jums už gerą kūrinį
Senai rašyta novelė? Ar prikelti seni prisiminimai..? Ech tie žiguliai:) Man norėtųsi išmesti daug sakinių, kurie visame tekste nevaidina jokio vaidmens. Tarkim, jei tai būtų dienoraščio forma, smulkmeniški atpasakojimai tikrai netrukdytų, bet kadangi tai novelė - norėtųsi palikti tik reikšmingas detales. Iš pradžių maniau, kad aprašysite kūrybines kančias, bet vėliau pastebėjau, kad detalizavote tik aplinką, o ne konkrečius žmogaus išgyvenimus. Ir vis dėlto pradžiai priekaištų neturiu. Stiklinės pieno iš abiejų lapo pusių buvo kažkas tokio, kas užkabino ir gale, bet nors man ir patiko kaip jūs rašot, manau, kad reikėtų tekste labiau išgrynint pagrindinę mintį. Lauksiu jūsų kitų kūrinių;)
mmm... išsikalbėjimas... lyg nieko ir neįvyko,bet... autoriaus išsipasakojimas verčia susimąstyt - dualumas,galbūt...
lyg aktorius scenoj,o salė tuščia,vaidinti privaloma,o dėl ko?kam?sau?kokiu tikslu? ir gyvenimas tampa scena,supantys daiktai,net garsai - kartu vaidinanti trupė,scenarijus expromtu...
spaudžiu dešinę :)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-03-10 10:18:48
Sutinku su prieš tai buvusiomis pastabomis.
Man patiko tas detališkumas. Vietomis netgi sugebėjai sukurti tą atmosferą, kuri sklando aplink, skaitant Škėmą. O tai mano akimis - didžiulis pliusas. Tekstas nebūtinai turi būti greitas, veržlus ir vaizduoti kažin kokius veiksmus ar išgyvenimus. Tos detalės kartais dar geriau apbidūna jausenas.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-03-07 21:38:05
Oi,kaip dažnai nerašome,bet piešiame tekstus..Patiko autoriaus aprašomi veiksmai :-)
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2010-03-07 19:16:58
Realistiškas. Palėta tarmiškai, keisčiau į iš lėto, nes tekstas ne tarmiškas. Detaliai vardijami veiksmai, jaučiamas nusivylimas, nuobodulys, bet kas iš to? Didelis dėmesys detalėms, bet per mažas esmei, kurią galima vienu ar keliais sakiniais nusakyti. Kam tada rašyti tokį ilgą tekstą? Ar tikrai skaitytojui svarbu žnoti visus veikėjo veiksmus?
Nepatiko pabaiga. Šabloniška ir skubota.
Kaip jis galėjo rašyti, jei iš tiesų piešė?:)
Pagrindinis pliusas - teksto vaizdingumas, prieš akis iškylantys paveikslai.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-07 15:40:40
Stilius tobulintina. Per daug užsižaista su tuo pieštuku.
Prieš mano akis gulėjo tuščias popieriaus lapas ir pieštukas, nepriekaištingai nusmailinta galvute. >
Prieš mano akis gulėjo tuščias popieriaus lapas ir nepriekaištingai nusmailinta galvute pieštukas (galbūt taip geriau).
Sėkmės:)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-07 10:42:48
Gerbiamas Autoriau. Kadangi prozoje susitiksime nuolat, norėčiau Jums atskleisti savo ydą - nepaprastai mėgstu pamokslauti, tačiau Jums nebūtina atsižvelgti į mano, kai kada gal ir neteisingas pastabas. Pasirinkite tik tai, kas Jums priimtina. O tie pamokslai bus po kiekvienu kūriniu.
Kas liečia konkrečiai šį darbą, pasigendu taupumo vartojant žodžius. Pvz:
\"Aš sėdėjau paklusniai nusiteikęs ir žiūrėjau į vazos ornamentus. Prieš mano akis gulėjo \" Antrame sakinyje panaudotas asmenvardis (mano) tikrai nėra reikalingas. Reikėtų apsieiti su kuo mažiau žodžių. Bent taip jau manė Ernestas Hemingvėjus. Kiek keistokas tas sėdėjimas paklusniai nusiteikus. Gal ir gerai, bet paklusnumą įsivaizduoju, kaip pasiruošimą metus viską skubėti kitam į pagalbą. Reikėtų pagalvoti, kas tiktų geriau. (Pasirideno) ar (nusirideno ), nes pasirideno man asocijuojasi po kažkuo. Vairą gal vertėtų laikyti rankose, bet ne tarp rankų. O štai čia loginė klaida. Herojus ką tik uždegė žibalinę lempą ir:
\"Dingau aklinoje tamsoje, tik mažas šviesos ruoželis, lyg viltis, pro užuolaidų plyšį veržėsi vidun...\" Šiuo atveju, (nes buvo aklinai tamsu), o taip būti negalėjo, nes ką tik buvo uždegta žibalinė lempa, tad joks šviesos ruoželis negalėjo skverbtis ir vidun pro užuolaidas. Galėjo būti tik priešingai. \" pikžaizdė, apkrėsta maru\" vertėtų pasidomėti, kas yra maras.
Tačiau neskaitant tų pastabų, matau labai vykusiai pateiktą kūrėjo kančią. Nuostabus epizodas su dviem puodelias pieno, pastatytais skirtingose tuščio lapo pusėse... ir laužomas bei į dvi dalis dalinamas pieštukas, įvardinant tai lyg būtų dalomos dvi istorijos, neparašytos ir neegzistuojančios. Ir rezultatas:
\"Ant stalo gulėjo tūkstančiais žodžių išmargintas popieriaus lapas, vis toks pat tuščias ir liūdnas.\" Tai negali nejaudini, nes dingo ir pati, turėjusi tapti Autoriaus siluetu, istorija. LIko tik skausmas. Ačiū Jums už gerą kūrinį
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-03-07 09:22:16
rašote sklandžiai, tačiau apie ką
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-03-07 00:40:54
Senai rašyta novelė? Ar prikelti seni prisiminimai..? Ech tie žiguliai:) Man norėtųsi išmesti daug sakinių, kurie visame tekste nevaidina jokio vaidmens. Tarkim, jei tai būtų dienoraščio forma, smulkmeniški atpasakojimai tikrai netrukdytų, bet kadangi tai novelė - norėtųsi palikti tik reikšmingas detales. Iš pradžių maniau, kad aprašysite kūrybines kančias, bet vėliau pastebėjau, kad detalizavote tik aplinką, o ne konkrečius žmogaus išgyvenimus. Ir vis dėlto pradžiai priekaištų neturiu. Stiklinės pieno iš abiejų lapo pusių buvo kažkas tokio, kas užkabino ir gale, bet nors man ir patiko kaip jūs rašot, manau, kad reikėtų tekste labiau išgrynint pagrindinę mintį. Lauksiu jūsų kitų kūrinių;)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-07 00:36:57
mmm... išsikalbėjimas... lyg nieko ir neįvyko,bet... autoriaus išsipasakojimas verčia susimąstyt - dualumas,galbūt...
lyg aktorius scenoj,o salė tuščia,vaidinti privaloma,o dėl ko?kam?sau?kokiu tikslu? ir gyvenimas tampa scena,supantys daiktai,net garsai - kartu vaidinanti trupė,scenarijus expromtu...
spaudžiu dešinę :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-07 00:31:22
Nenuobodžiai ir pakankamai sklandžiai.