"... lūžta užtvankos, tvarkingos plytų eilės byra... Plūsteli išsilaisvinęs vyšninis kraujas, žiedais suputoja, ir tu nebejauti savo kontūrų, išslysti pro punktyrus..." - laisvės pojūtis.

Puikuma.

ūsuotas (pirmas sakinys)...Dar reikėtų įdėmiai peržiūrėti skyrybą, jei jau norit siekti visiškos švaros.
Kūrinys maždaug nuo vidurio labai stipriai emociškai \"kyla\", kai kurie sakiniai, įvaizdžiai pribloškia (pačia geriausia prasme), nukelia į tikrosios Laisvės egzistencinį būvį. Pakyginimai su gimdyvėmis, onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais labai stiprūs.Taip apt apie kalinių galimą laisvę. Labai poetiškai perteiktas kriauklės įvaizdis. Taip pat keturmečio berniuko ir vijoklio sandūra. Arba šventovės ir vertikali malda...Žodžiu, būtų galima nagrinėti ir žavėtis net ne visu kūriniu (jame labai daug telpa), o net atskiras pastraipas ar net sakinius, žodžių junginius. Tiesa, sakiniai kai kur griozdiški, sunkoka susekti, bet visa atperka prasmė, įvaizdžiai ir kuo toliau, tuo labiau tie labiau tie sakiniai pradeda plaukti...Priešpaskutinė pastraipa trileriška:) O pabaiga geniali...\"Gaudynių žaidžiantys skersvėjai bildėjo atsilapojusiomis durimis, o recidyvistas, ramiai prie ausies priglaudęs kriauklę, klausėsi...\"Pirmyn į tikrąją laisvę!!!