Man tai atrodo, kad jei tai pasaka, nederėtų minėti tokios konkrečios vietovės kaip Prancūzija. Man iškart nebepanašu į pasaką.
Apskritai, man pasirodė, kad autorius galėjo dar dešimt kartų perskaityti savo darbą ir tada betaisydamas pagaliau sukurtų galutinį, logišką ir labai gerą variantą. Pati idėja graži, įdomi, tačiau pilnavertiškam įgyvendinimui nemažai trūksta. Laiko juk daug iki konkurso galo - galima buvo daugiau kruopštaus darbo įdėti. Čia tinka ir kalbant apie prieš tai įdėtus darbus. Šis dar palyginti neblogas.
Vėlgi manęs kažkaip neįtikina, kad vietoje Gogeno šioje pasakoje „įstačius“ kurį nors kitą dailininką, kas nors imtų ir pasikeistų (Na, bent jau užsiminta apie Prancūziją, o tai jau galbūt žingsnelis to link...:)... Tekstas ne visiškai sklandus, sutinku su žemiau pasisakiusiais, taip pat ir dėl meilės kryptingumo, kuris ne visiškai atspindi temą. Nepaisant siužeto netolygumų ar besiperšančių tam tikrų grandžių nelogiškumo, reikėtų pagirti autorių už teksto dvasią. Manau tam tikrą ypatingą būseną sugebėta sukurti, vaizdinga raiška (nors ir sušlubuojanti), pakankamai įtraukiantis ir sudominantis pasakojimas. Keletas smulkių į akį kritusių pastebėjimų dėl gramatikos: pavoKdavo - pavoGdavo, tapyti ne „su teptuku“, o „teptuku“. Sėkmės.
Ir man pati istorija patiko, bet drįsčiau prikibti prie temos ir siužeto. Pasaka labiau apie Gogeną, o ne apie laumę. Ir lyg Gogenas įsimylėjęs laumę, o ne ši jį. Žinoma, meilė gali būti ir abipusė, bet čia labiau pabrėžiama vaikino meilė. Ir visgi, kartojuosi jau antro darbo komentare, šiek tiek nukrypstama nuo mitologinės laumės prigimties. O man tai, kaip laumių gerbėjai, nelabai patinka.
Pasakos visuomet gražios - savo fantazija. Kuo ji paslaptingesnė - tuo įdomesnė. Pati istorija tikrai patiko :)
Sakinių struktūros trūkumai, dėmesio stoka eigai - juntami. Aprašomų įvykių laikai, kaip pvz: (rymodavo - laukdavo -nesulaukė) ne itin suderinti - trikdo. Darbas reikalauja gilesnio kruopštumo. Šiaip - puikus reginys, mielas širdžiai. Šviesios spalvos.
Anonimas
Sukurta:
2010-01-24 15:38:47
Truputį neįtikinanti, esama painiavos (teptuką sukuria melsvosios laumės sesuo, o paskiau sesuo patampa mama; pvz., kaip tie senukai dar nenumirė užauginę gogeną...). Nepakankamai išbaigta struktūra. Pabaiga vien vėjai.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Enėjo duktė
Sukurta: 2010-01-30 11:08:43
Man tai atrodo, kad jei tai pasaka, nederėtų minėti tokios konkrečios vietovės kaip Prancūzija. Man iškart nebepanašu į pasaką.
Apskritai, man pasirodė, kad autorius galėjo dar dešimt kartų perskaityti savo darbą ir tada betaisydamas pagaliau sukurtų galutinį, logišką ir labai gerą variantą. Pati idėja graži, įdomi, tačiau pilnavertiškam įgyvendinimui nemažai trūksta. Laiko juk daug iki konkurso galo - galima buvo daugiau kruopštaus darbo įdėti. Čia tinka ir kalbant apie prieš tai įdėtus darbus. Šis dar palyginti neblogas.
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2010-01-28 12:07:24
Vėlgi manęs kažkaip neįtikina, kad vietoje Gogeno šioje pasakoje „įstačius“ kurį nors kitą dailininką, kas nors imtų ir pasikeistų (Na, bent jau užsiminta apie Prancūziją, o tai jau galbūt žingsnelis to link...:)... Tekstas ne visiškai sklandus, sutinku su žemiau pasisakiusiais, taip pat ir dėl meilės kryptingumo, kuris ne visiškai atspindi temą. Nepaisant siužeto netolygumų ar besiperšančių tam tikrų grandžių nelogiškumo, reikėtų pagirti autorių už teksto dvasią. Manau tam tikrą ypatingą būseną sugebėta sukurti, vaizdinga raiška (nors ir sušlubuojanti), pakankamai įtraukiantis ir sudominantis pasakojimas. Keletas smulkių į akį kritusių pastebėjimų dėl gramatikos: pavoKdavo - pavoGdavo, tapyti ne „su teptuku“, o „teptuku“. Sėkmės.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-25 10:21:47
Sakyčiau labai jau laumės primena undines:)
Istorija įdomi, bet neišbaigta. Galima buvo ir labiau pasistengti:)
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-01-24 22:15:55
Ir man pati istorija patiko, bet drįsčiau prikibti prie temos ir siužeto. Pasaka labiau apie Gogeną, o ne apie laumę. Ir lyg Gogenas įsimylėjęs laumę, o ne ši jį. Žinoma, meilė gali būti ir abipusė, bet čia labiau pabrėžiama vaikino meilė. Ir visgi, kartojuosi jau antro darbo komentare, šiek tiek nukrypstama nuo mitologinės laumės prigimties. O man tai, kaip laumių gerbėjai, nelabai patinka.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-24 17:27:39
Pasakos visuomet gražios - savo fantazija. Kuo ji paslaptingesnė - tuo įdomesnė. Pati istorija tikrai patiko :)
Sakinių struktūros trūkumai, dėmesio stoka eigai - juntami. Aprašomų įvykių laikai, kaip pvz: (rymodavo - laukdavo -nesulaukė) ne itin suderinti - trikdo. Darbas reikalauja gilesnio kruopštumo. Šiaip - puikus reginys, mielas širdžiai. Šviesios spalvos.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-24 15:38:47
Truputį neįtikinanti, esama painiavos (teptuką sukuria melsvosios laumės sesuo, o paskiau sesuo patampa mama; pvz., kaip tie senukai dar nenumirė užauginę gogeną...). Nepakankamai išbaigta struktūra. Pabaiga vien vėjai.