← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/39647

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-01-21 00:15:59

"Nebesulaukt pavasario mums kito
Be rudenio, speiguotosios žiemos. '
juk turi būt speigas...pavasaris nebūna amžinai...

Anonimas

Sukurta: 2010-01-20 22:10:10

...labai mielas žadėjimas...Švelniai ir optimistiškai.
Visi žiedai pražysta juk iš lėto,
Tik reikia pa;lūkėt, mokėti laukt.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-01-20 21:13:25

Po vakaro, nakties išaušti lemta rytui,
Gražiausiai muzikai skambėti po tylos

Žaviuosi Jūsų optimizmu... :)

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2010-01-20 15:53:19

Taip gera ir šilta skaitant tokias eiles...Ačiū.

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2010-01-20 15:00:33

Šaunu. Tarsi nušluostė mano eilėraščio skausmą.

Anonimas

Sukurta: 2010-01-20 14:37:10

patiko:)

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2010-01-20 14:06:51

Kaip nuglostymas audros, kuri išsiveržė iš mano sielos. Norėjau tai rasti - jei ne sau, tai nors kaip viltingo būvio ženklą.Dėkui.

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2010-01-20 09:36:30

kupinas optimizmo ir dainuojasi

Anonimas

Sukurta: 2010-01-20 09:33:03

Tvirta, vyriška kalba, norisi tikėti išsipildymu.

Anonimas

Sukurta: 2010-01-20 08:46:46

Lengvas, nuoširdus, lyriškas... aš patikėjau "dėl žodžio nutylėto" ir dėl žiedų, pražystančių iš lėto... Mokinuosi laukti, manau ne vien aš...