← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/39587

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-01-18 23:56:12

Įsivaizduoju senovinę gryčią ir nespalvotą nuotrauką paprastuose rėmuose. Gražu.

Anonimas

Sukurta: 2010-01-18 19:05:06

Į nuotrauką žiūriu ir nepaliauju
ilgėtis aš.Ir vis mylėt Tave.

Šventi žodžiai visiems, kurių Tėtis niekada nebepaguos. Ačiū už tokią gražią liūdesio išraišką.

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2010-01-18 18:22:15

NUOSTABU ;)

Anonimas

Sukurta: 2010-01-18 17:33:28

...nuoširdus. Graži Atmintis. Ilgesys...

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2010-01-18 16:58:29

Eilėraštis rašytas seniai... Jausmai išlieka, o žodžiai, rašymo maniera bėgant laikui keičiasi...

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2010-01-18 16:36:46

Kiek benubėgtų laiko, Tėvai atmintyje visados išliks tik gražūs. Nuoširdus atminimas.

Vartotojas (-a): Madeleine

Sukurta: 2010-01-18 16:15:03

Įdomūs pirmieji du posmai - jaučiamas autorės požiūris, jausmas, išgyvenimai prisimenant, šiek tiek melancholijos. Vėliau per daug įsižaista į dažniausiai vartojamus žodžių junginius, dingsta savitumas ir kūrinys nebekelia jokių jausmų. Venkite tokių 'buvo visko...' arba 'varge ir džiaugsme', ar 'tu man likai visuomet jaunas' - galbūt jūs iš tikrųjų būtent taip ir jaučiate, manote, bet reikėtų paieškoti savo būdo, kaip tai pasakyti, o ne kartoti, ką jau sakė šimtai kitų :)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-01-18 15:00:03

O tėti, tėti...Taip tavęs ilgiuosi.
Negera be tavęs ir taip sunku.
...nerandu žodžių...didelis labai šviesus jausmas liejasi...