pražilusiomis medžio viršūnėmis
adatėlėmis ledo
į širdį
giliai - nepakartojamos eilutės! Dėl struktūros, galbūt per daug centralizuotai viską pateikėt. Bet tame taip pat slypi savotiškas žavesys. Neįsivaizduoju taip man patikusio išsireiškimo apie ledo adatėles užrašyto vienoje eilutėje (:
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-14 01:22:12
Per gamtos vaizdus į jausmus... O jausmų daug, daug. Ir jie tokie ryškūs.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-14 00:47:07
Jautriai beldžiasi... gan poetiška kalba, subtili.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-13 21:00:11
Tylos varveklis.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-13 20:58:50
Autorė pasižymi tuo švelniu jautrumu. Žavus darbas.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-13 20:35:53
...graži Atmintis.
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-01-13 19:24:19
pražilusiomis medžio viršūnėmis
adatėlėmis ledo
į širdį
giliai - nepakartojamos eilutės! Dėl struktūros, galbūt per daug centralizuotai viską pateikėt. Bet tame taip pat slypi savotiškas žavesys. Neįsivaizduoju taip man patikusio išsireiškimo apie ledo adatėles užrašyto vienoje eilutėje (:
Vartotojas (-a): Dopaminas
Sukurta: 2010-01-13 18:05:13
Tai kas čia? Stovas vazai padėti ar struktūralizmo eiliavimas?