← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/39093

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-01-05 15:39:04

Tačiau ir vėl
Arčiausias kelias į jaunystę -
...Ji visada balta, ji visada arti...jaunysta ta...išgyventi tikri žodžiai...tyrai skamba...

Anonimas

Sukurta: 2010-01-05 11:38:05

Aš sveikinu mylėdamas
Ir vis dar neužmiršdamas
Paverkti ašarom gailiom.

Meilė nuostabi, ji su metais auga nelaistoma, kaip kaktusas, tik vis tankėja, aštrėja spygliai, vis labiau bijo būti išduota, bet kartais nebodama nieko ima ir pražysta ryškiu, vienadieniu žiedu

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2010-01-05 23:39:51

sudėta lyg daina-autobiografja...viskas gyvenimiška

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-01-05 18:33:20

privertė nusišypsot-vadinasi tikrai žavus,priminė Šekspyrą ;)

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-01-06 11:08:46

Kas šitą meilės žemę girdi...
Ačiū. :)

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2010-01-05 16:35:39

ak, Pelėduk, žaviuosi Jūsų eilėmis, kiek daug išminties, grožio ir Dievo palaimos... :)

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-01-05 12:33:31

Įsmigt širdin kažkam
Amūro paleista strėle.
- O jeigu man?
- Dėkoju.
Lemtis tokia
Nebūna be dangaus ---> Tiek man pakanka:)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-01-05 19:15:30

"Arčiausias kelias į jaunystę -
Įsmigt širdin kažkam..." :) TIKIU.
" Lemtis tokia
Nebūna be dangaus." - taip ir norisi tikėti. Pguodėte, nes jei Jūs apie tai kalbate - taip ir yra. Gražu ir gražu ir gražu. Tiesiog negaliu nepasakyti: ir TAS žydėjims - amžinas.