← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/39082

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2010-01-05 11:05:29

šaunuolė nu

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-01-05 12:14:44

išnaudojant savo prarastąjį

dar neatrastą laiką,
——————————————————
nenoriu susirinkt

teks. ---> Man taip patinka labiau:)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-01-05 02:09:53

Akimirka būna, kai supranti, kad kažką praradai ir atradai. Tik akimirksnis, kai tai suvoki. Visa kita būna pasvarstymai, kodėl, dėl ko... Tai lyg ir vienas pamąstymas iš šito eilėraščio. O kitas apie tai, kad tas pajautimas yra tartum kažkokia meditacinė būsena, kuomet pasieki aukščiausią lygį ir viską supranti. Man labai patiko.

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2010-01-05 15:38:15

Nežinau,ar įmanoma būnant niekuo(esu nieko būsenoje")galima ką nors veikti, o gal buvimas niekuo ir yra palaimos būsena? Akimirkoje savęs užmarštis, laikinas savęs netekimas, tik "grįžus" iš akimirkos(esu niekuo) galimi visi pasvarstymai, išardymai ir surinkimai. Gal aš ir klystų, bet šis tekstas privertė mąstyti. Dėkui.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-01-05 18:42:38

akimirkos pojūtis... ger jaumas.

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-01-05 17:27:04

įmanoma būti niekuo,bent akimirką,kai laikas sustoja,neegzistuoja ir gali tai tik įvardint-a k i m i r k a ...