← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/39053

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Girinukas Mi

Sukurta: 2010-01-04 22:06:13

gražiai. iš karto žado netekau.

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2010-01-04 14:30:09

Labai artima P. Širvio akimirkos belaikiškumui ir nepakartojamumui: (cituoju iš atminties,atleisk už netikslumus): "Aš bijojau/nudegint, užpūsti/palytėjimu/ lūpų katštų - - -". Nesuvokiama ir neartikuliuojama galia, slypinti kiekviename iš mūsų, bandanti išsaugoti akimirkos šventumą, nenublokšti jos kasdienybės girnoms, išsaugoti belaikį akimirkos amžinumą, ne žodžiuose, o savyje, žodžiais neišreiškiama būsena. Geismingai trokštame peržengti ribas, bet nesąmoningai stabtelėjame...
Daininga jausmų raiška, pakerianti nuoširdumu. Dėkui Jums.

Anonimas

Sukurta: 2010-01-04 08:43:49

Emocinga.

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-01-04 08:09:59

Nereikėjo bijoti sudegti –
Juk užgęsta laužai po lietaus.
Ir galbūt jau pirmąją naktį
Prie manęs arčiau prisiglaust.

skaudžiai dainingas eilius :) kaip ir visi autoriaus-nuostabus,bet šis ypatingai :)

Vartotojas (-a): Sibilė

Sukurta: 2010-01-04 00:34:26

skaudu, bet iš tiesų dažniausiai mes renkamės "eiti ten, kur nėra audrų"... nuostabios eilės...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-01-04 00:28:28

Negalėjau tavęs sulaikyti,
Nes neleidai net prisiliest...
Po akimirkos ėmė jau lyti
Ant sausos, lyg pernykštės, žolės.
...puiku...daina...nuostabi daina...

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-01-04 00:20:22

Nereikėjo bijoti sudegti –
Juk užgęsta laužai po lietaus.
Ir galbūt jau pirmąją naktį
Prie manęs arčiau prisiglaust.

Ypač... :)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-01-05 19:34:05

O norėtųsi, kad lietus neįveiktų tos laužo liepsnos... Gan nuoseklus, sakyčiau, ir lbai jau poetiškas kalbėjims. Gražu :)