← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/3817

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): viktoria

Sukurta: 2006-07-25 22:15:17

Jurga>>> taip buvo seniau - ne dabar, bet nieko netrūksta ir dabar... Tad... dar kart dėkuj:)

:

Sukurta: 2006-02-15 20:54:49

Žinai, net mano iš prigimties filologiškos smegenys nesuprato tokių abstraktybių ir nelogiškumų. Painios gijos kažkokios suriša lyriniam subjektui kaklą ir ryškiai tyčiojasi, bet subjektas - ne iš kelmo spirtas - į šviesą nenori lėkt nors tu ką (nejau bijo pamatyti, kas tas gijas ant kaklo užvyniojo?). Aga, ir antrame posme prasideda visas mislingumas - bėgama, pasirodo, nuo tiesos, suakmenėjama (visiškai nevykusi aliuzija į Sizifo mitą) ir tampama kažkokia neaiškia auka. Hmm, kaip suprantu, buvo norėta sukurti rimtą eilėraštį, o man jis pasirodėl linksmas. Kažkas bijo, laksto, suakmenėja, o tiesa kaip buvo, taip ir lieka neaiški.

:

Sukurta: 2006-02-15 18:22:53

Gal šiek tiek per tiesmukai. Žavesio drabužėlių ne daug ;)