Tekste gana daugoka nereikalingų įvardžių. "...jau jaučiu..." - siūlyčiau šią vietelę pakeisti, nes labai abstraktu ir skambėjimas jau jau nelabai skaniai susidubliuoja. Ketvirtoj eilutėj truputį kliūna niekuomet. Antros strofos dvi paskutinės eilutės, nuo "Sako..." - labai sudėtingai tariamos (nors su kontr žaismas ir šaunus). Ir paskutinė eilutė labai griozdiška. Taip pat kyla klausimas, kodėl pirma strofa - rimuota, o likusios ne. Tai gana išblaško skaitymo ritmiką.

Geroji pusė - jausmas jausmas ir dar kartą jausmas. Nepaisant techninio broko, visgi galima išgyventi kartu su Jūsų lyriniu "aš". Mano galva, tai labai svarbu.

Ir atleiskite už priekabumą :)

Įsijausminimas.

Vis sukies į save, o per petį atsigręži - tuščia --- būsena, kai reikia giliau pažiūrėti. Patiko ši mintis.

"Vis sukies į save, o per petį atsigręži - tuščia"... ir man ši vieta nepaprastai kabinanti....

Kontr pavargėliškam rusenimui... Atkūrimas savęs - gal ir daug jėgų tam prireikia...