Yra neblogų vaizdinių, poetinio jausmo, kalbėjimo, bet reikia dar padirbėti prie šio kūrinio, "sustyguoti". neskubėk rašyt, publikuot. gramatinių klaidų palieki.

Žinot, kokia jūsų problema? Kartą girdėjau sakant, kad kiekvienas tikras poetas turi mokėt parašyt sonetą. Sonetas, kaip žinia, yra keturiolikos eilučių eilėraštis, du posmai ketureiliai, du trieiliai arba trys ketureiliai ir dvieilis. O jūs (taikau apskritai jauniesiems kūrėjams, ne tik desaimei) visiškai pamirštat formą ir ritmą, rimą. Nesakau, kad forma ir rimas svarbiausia, tačiau tikri ne paskutinėj vietoj. Kaip teigtų formalistai, forma ir turinys yra lygūs, forma ir yra turinys, turinys yra forma. O dabar nematau visumos, matau formą, bet teksto - ne. galbūt nepakankamai įsiskaitau, o galbūt tikrai čia trūksta esmės? Atrodo, kad išmėtyti pavieniai sakiniai, tik brūkšt brūkšt ir parašyta, o kur sąryšis tarp sakinių, kur meninės priemonės?

Kažkada teko gesinti didžiulius miškų gaisrus Rusijoje, siaubingas vaizdas. Va, ir sugrąžino eiliukas prisiminimus.