Viskas gana tikslu, beveik profesionalu, išskyrus: Ar dar šlama naktyjE žvaigždėm... Čia dėl kirčio griūva iki tol išlaikomas ritmas. Taisyčiau gal taip: Ar dar šlama žvaigždėtom naktim...

Gražiai atminti.

Ačiū už tyrą ir šviesų Br. Radzevičiaus atminimą, už išsaugotas Vyžuonas - viena iš nuostabių Žemės pabarėlių, už Vyžuonų angelą, už draugams: Br. Radzevičiui ir A. Masioniui, prisidengusiems skraiste - tėviškės debesėliu nuo "granitu prislėgto laiko", paminklą, už puikiai tvarkomą miestelį, už išlikusius žydų kapaviečių paminklų liekanas, išluptas iš kiaulydžių ir karvydžių pamatų, suriktus į vieną vietą - kaip atmintį čia gyvenusių, už puikiai tvarkomų kapinių rimtį, už nuostabiausią miestelio seniūną ir nuostabius miestelio žmones. Jūsų tekstas - šviesi ir tyra atmintis. Atmintis tos versmės, šaltinio iš kurio kėlėsi ir laikosi Lietuva. "Priešaušrio vieškeliai" - man vienas reikšmingiausių kūrinių lietuvių literatūroje.
Jūsų ištarmę apie popą ir popienę, jų dukrą perskaičiau šypsodamasis, atsakau Jums panašiai: "Pagal Jurgį ir kepurė" - neužsigaukite, skaitykite su šypsena be pykčio. Sėkmės Jums ir dėkui dar sykį.

Gražaus žmogaus atminties verti gražūs žodžiai.

...geras. Graži Atmintis.

O mane apima pavydas... Baltas pavydas autoriui, kuris rašo tokias eiles.

švelniai graudu ir ramu. Taip, kaip ir B. Radzevičiaus kūryboj.

Reikia labai mylėti, kad galėtum taip parašyti