Rašau kaip tėvas. Vieno tik iš dukros norėčiau, kad manęs neliūdėtų labai, neskaudintų sau širdies, o gyventų dvigubai laimingai, lyg vieną laimę už mane. Visą laiką žinojau, kaip ji mane myli, tad nebūtin tai sakyti. Skausmingai nuoširdus eilėraštis. Kai vaikai šypsosi, išėjusiems tėvams po žeme saulė nušvinta.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-11-05 23:00:48
jautriai prisilietimais prie neišvengiamos nebūties
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-11-05 08:37:33
...suprantu, sutinku, nors ir senai..., žiazda lieka, ji tik apgija.....
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2009-11-04 21:52:04
užuojauta. žinau tą jausmą. esu patyręs netekčių. kūrinys gilus savo atvirumu ir nuoširdumu, meile tėvui, kuriam liko daug nepasakyta.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-04 21:49:05
Rašau kaip tėvas. Vieno tik iš dukros norėčiau, kad manęs neliūdėtų labai, neskaudintų sau širdies, o gyventų dvigubai laimingai, lyg vieną laimę už mane. Visą laiką žinojau, kaip ji mane myli, tad nebūtin tai sakyti. Skausmingai nuoširdus eilėraštis. Kai vaikai šypsosi, išėjusiems tėvams po žeme saulė nušvinta.
Vartotojas (-a): apolia
Sukurta: 2009-11-04 20:10:37
Ačiū, tai išgyvenau prieš puse metų, avarijoj netekau tėvo.Kūrinis nediskutuotinas, prašyčiau tik paskaityti.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2009-11-04 20:05:56
užuojauta...