Ačiū Jums, nėra už ką atsiprašinėti. Juk taip nuo mano žodžių Jumyse virptelėjo ir vėrėsi jausmas tik jau kitais žodžiais. Sėkmės Jums, skaitau po kelis kartus Jūsų tekstus, bet dar manyje jie nesudygo, kad ką nors rišliai apie juos pasakyčiau. Žingeidu, įdomu, kartais stulbina ir stebina.

gėlus- ir man įgėlė

Vien pavadinimas jau koks... Ir vis kyla man, jaunai, klausimai: iš kur toks skausmas gyvenime? Sunkūs jausmai...

...taip jau būna... ne ankšta čia, užtat gėlu...

laikinumo tvinksnis

apgirtęs aš nuo artumos
bandysiu amžinai užmigti
tavuos delnuos
prieš nieko rytą
šešėliu šviesiu bekeles
kur gelia
gruodėtas saulės zuikis

lemtie tau ankšta čia
o man gėlu


nepaprastai smagu skaityti kūrinį, kuris išplauna į minčių krantą naują vaizdinį...gera, kai atrandi artimą. Savaip, bet niekieno nepakirstą. Ačiū.
Ražai, atsiprašau už viršutinįjį darinį, tiesiog aš taip jį perskaičiau po šeštojo prisilietimo:)