← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/36975

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Gintas Milkus

Sukurta: 2009-10-20 22:56:17

Nieko nesupratau, atleisk... Turbūt per daug asmeniška, kaip į albumą. Arba aš jau...

Anonimas

Sukurta: 2009-10-20 18:22:39

ŠAlu.
Lengvas blykstelėjimas.

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2009-10-20 17:36:02

Trapus pojūtis.

Anonimas

Sukurta: 2009-10-20 17:27:02

Ak, žavesys spindinčių akių ir įsupančio žodžio į erdvę, kur net stabteli, nustembi – sutikus artimą, net sienų perskyroms verta išnykti...
Ačiū, Violeta, kad stabtelėjai priešais, šalia...

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2009-10-20 15:30:01

tiesiog....

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2009-10-20 14:08:56

Neblogas:)
O galėtų juk iš viso šito gimti recenzija:)

Anonimas

Sukurta: 2009-10-20 13:54:49

Na, ir puiku, kad šypsosi.

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2009-10-20 12:35:23

...tarp rasojančių mūro sienų - būna ir taip, geros eilės...

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2009-10-20 10:40:54

patiko ;)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-10-20 10:05:54

Poeto žodis kaip ir šypsena sušildo... bet kokią šarmą, ir tarsi paskatina nuojautai, suprasti jį, nors ir kaip sunkiai įveikiamas suvokimas... Žaviai metaforiškai.
susikabinome
nematomom rankom
- labai man gražios šios eilutės.