Gana įdomu. Kodėl visi keršto kamuojami didvyriai supermenai būtinai turi sapnuoti košmarus? Kiek uždelsta su sekso scena, bent aš jau seniai žinojau, kad jie pasimylės. Gražiai aprašyta pati sekso scena, tai didelis pliusas, nedaug kas sugeba. Kartais kliūva ilgi sakiniai, sudėtingos jų konstrukcijos. Ypač su tuzinu paaiškinimų jis, ji, jo, besikeičiančiais laikais (būtasis ir esamasis viename sakinyje) - gali ir pasimesti apie ką kalbama. Tų pačių žodžių kartoti irgi nereikėtų: pavyzdžiui, pažįstamas ir pažįstamas, pažįstama... Ir dar su klaida. Oksanos istorijos apie Karolį pradžia manęs neįtikino, sausokai pateikta kažkaip. Tiesa, vėliau realybės pojūtis atstatomas.
Apibendrinus, redaguotinas, bet vertas dėmesio kūrinys, nereikalaujantis daug mąstyti ir kol kas gana nuspėjamas (nieko nauja iš serijos "galingas vyrukas"). Toks, kokius galima lengvai krimsti prieš miegą.
Labai kantriai seku kritiką. Kiekvienam autoriui kritika, tai pripažinimas. Jei kažkas kritikuoja, reiškia skaito. Tačiau leiskit paklausti, ką jūs kritikuojate? Kūrinio apimtį, ar tūrinį? Man nevisai suprantama, kodėl didelį kūrinį sunku skaityti. Jei man įdomu, galiu perskaityti didžiules knygas - ir skirtuką įsidėti ir rasti būdą skaitymą palengvinti. Tai tik mažytis gabalėlis gan didelio, plačiai apimančio romano, todėl kaip galima spręsti apie kūrinį perskaičius tik dalį pirmojo skyriaus, man nelabai aišku. Na ir, pabaigai, tikrai norėčiau paklausti Gitaristės, nuo kur gi nusirašytas šis mano kūrinys??? Labai prašau, pagryskit savo teiginį, nurodykit šaltinius.
Anonimas
Sukurta:
2009-10-16 10:07:25
Daug dirbti su tokiais tekstais reikia, nusirašyta.
Žiūriu, tarsi sistematiškai mėgstate kartotis - viską apibūdinate/ nusakote pakartoję po pora kartų: "už subjauroto, suluošinto namo"; "šaukiančią, apsipylusią ašaromis,"; "įprastas sapnas, baisus košmaras, nesenos praeities atgarsis." ir t.t.
Ne man spęsti, bet kaip eilinis skaitytojas tiesiog nejaukiai pasijuntu - tarsi mane kažkas mokytų, bandytų įkalti į galvą - "Čia stovi namas, čia tikrai stovi namas, aš tau sakau - čia stovi namas!".
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2009-11-01 22:59:12
Gana įdomu. Kodėl visi keršto kamuojami didvyriai supermenai būtinai turi sapnuoti košmarus? Kiek uždelsta su sekso scena, bent aš jau seniai žinojau, kad jie pasimylės. Gražiai aprašyta pati sekso scena, tai didelis pliusas, nedaug kas sugeba. Kartais kliūva ilgi sakiniai, sudėtingos jų konstrukcijos. Ypač su tuzinu paaiškinimų jis, ji, jo, besikeičiančiais laikais (būtasis ir esamasis viename sakinyje) - gali ir pasimesti apie ką kalbama. Tų pačių žodžių kartoti irgi nereikėtų: pavyzdžiui, pažįstamas ir pažįstamas, pažįstama... Ir dar su klaida. Oksanos istorijos apie Karolį pradžia manęs neįtikino, sausokai pateikta kažkaip. Tiesa, vėliau realybės pojūtis atstatomas.
Apibendrinus, redaguotinas, bet vertas dėmesio kūrinys, nereikalaujantis daug mąstyti ir kol kas gana nuspėjamas (nieko nauja iš serijos "galingas vyrukas"). Toks, kokius galima lengvai krimsti prieš miegą.
Vartotojas (-a): piligrimas33
Sukurta: 2009-10-16 21:50:59
Labai kantriai seku kritiką. Kiekvienam autoriui kritika, tai pripažinimas. Jei kažkas kritikuoja, reiškia skaito. Tačiau leiskit paklausti, ką jūs kritikuojate? Kūrinio apimtį, ar tūrinį? Man nevisai suprantama, kodėl didelį kūrinį sunku skaityti. Jei man įdomu, galiu perskaityti didžiules knygas - ir skirtuką įsidėti ir rasti būdą skaitymą palengvinti. Tai tik mažytis gabalėlis gan didelio, plačiai apimančio romano, todėl kaip galima spręsti apie kūrinį perskaičius tik dalį pirmojo skyriaus, man nelabai aišku. Na ir, pabaigai, tikrai norėčiau paklausti Gitaristės, nuo kur gi nusirašytas šis mano kūrinys??? Labai prašau, pagryskit savo teiginį, nurodykit šaltinius.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-16 10:07:25
Daug dirbti su tokiais tekstais reikia, nusirašyta.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-10-16 08:30:30
...man per daug , per sunku....
Anonimas
Sukurta: 2009-10-15 20:30:28
Žiūriu, tarsi sistematiškai mėgstate kartotis - viską apibūdinate/ nusakote pakartoję po pora kartų: "už subjauroto, suluošinto namo"; "šaukiančią, apsipylusią ašaromis,"; "įprastas sapnas, baisus košmaras, nesenos praeities atgarsis." ir t.t.
Ne man spęsti, bet kaip eilinis skaitytojas tiesiog nejaukiai pasijuntu - tarsi mane kažkas mokytų, bandytų įkalti į galvą - "Čia stovi namas, čia tikrai stovi namas, aš tau sakau - čia stovi namas!".